granatas: what-is ir how-to

Jau ragavot šiųmečių granatų? Pats laikas, juk sezonas dabar pačiam įkaršty, ir šiuo metu galima net Lietuvos parduotuvėse rasti visai neblogų granatų - didelių, šviežių, prinokusių.

Granatas - rytų vaisius, išsiskiriantis savo minkštimu, sudarytu iš daugybės sėklyčių. Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos, reiškia "sėklinis obuolys". Kas moka vokiškai, žino, kad šia kalba jis taip ir vadinamas - Granatapfel.
Šis vaisius yra unikalus ne tik išvaizda, bet ir skoniu - saldokas, bet su rūgštele ir net šiek tiek kartumo, mmm :) Beje, gali būti ne tik raudonas - atskirų rūšių spalva kinta nuo visiškai baltos, rožinės iki tamsiai tamsiai raudonos. Dydžiai taip pat būna įvairiausi - nuo kelių iki keliolikos cm skersmens, nors Lietuvoje dažniausiai matau vidutinius ar truputį mažesnius nei vidutinius. Kuo mažesnis granatas, tuo rūgštesnis, tačiau tuo jame daugiau naudingų medžiagų.
A, apie medžiagas - granatai pilni vitaminų (A, E, C), turi daug folio rūgšties (todėl labai tinka nėštukėms), antioksidantų (ginkimės nuo laisvųjų radikalų :), tanino. Granatai naudingi sergantiems diabetu, turintiems širdies ir spaudimo problemų, ir gydant paprastą peršalimą.
Dar manoma, kad granatai yra afrodiziakai ir didina libido, bet tai gali būti tik legenda :) Nors atvirkščiai nei mano daugelis, būtent granatą, o ne obuolį Ieva dalijosi su Adomu... :)
Dažniausiai granatas valgomas kaip vaisius, tačiau rytų ir Viduržemio šalių virtuvėse rasim nemažai receptų su granatais. Jei nenorit ieškoti receptų, tai sekantį kartą, kai gaminsit daržovių ar vaisių salotas, įberkit granato sėklyčių. Arba panaudokit gaiviam desertui, pavyzdžiui, želė. Arba kai marinuosite mėsytę, pabandykit panaudoti šviežių granato sulčių - nustebsit, koks įdomus skonis gaunasi :)
Sunokę raudonųjų veislių granatai būna ryškiai raudoni, man pavyko rasti tik šviesiai rausvų, bet nesistebiu, nes visiškai sunokusius būtų sunku atgabenti iki mūsų nepažeistus ir gražiai atrodančius. Be to, šiek tiek nubrozdinta odelė yra skiriamasis granato požymis - tai nieko blogo. Kai rinksitės granatą, pasikliaukit jo svoriu - griebkite sunkiausią, jis bus sultingiausias.
Kambario temperatūroje granatas puikiai išsilaiko apie savaitę, šaldytuve - apie mėnesį ar net daugiau. O sėklytes galima ir užšaldyti :)
Jau minėjau, kad granatai unikalūs? :) Aha, unikalūs jie ir kai reikia juos valgyti. Dauguma žmonių juos perpjauna pusiau ir tada bando iškrapštyti sėklytes. Lengviau tai sekasi perpjovus ar perskėlus granatą į ketvirčius. Bet kuriuo atveju, turime tą pačią problemą - sėklytės traiškosi ir aptaško viską aplink savo sultimis. Svarbus perspėjimas - granato sultys dažo ir yra sunkiai išplaunamos! Senovėj Rytuose granatų sultys atstodavo raudonus dažus drabužiams ir rytietiškiems kilimams, taip kad beware :)
Bet nenusimenam, yra būdas ir šitą vaisių gražiai ir patogiai ragauti. Specialiai jums - Namų Darkytojos iliustruotas how-to :) Pati niekaip nebūčiau taip sugalvojus - išmokė vyras, kuris kažkada, kai buvo viengungis, nusipirko ir prasigooglino :)
Štai mūsų objektas prieš procesą:
Pirma, nulupam granato žievę. Stengiamės neužkabinti sėklyčių. Gerai sunokęs granatas lupasi ir pirštais, kaip apelsinas, bet, kaip minėjau, Lietuvoj tokių nerasit. Aš ir neradau, naudojau peilį. Nuluptą granatą įmetam į didelį dubenį su vėsoku vandeniu:
O dabar kišam rankytes į vandenuką ir perlaužiam mūsų granatą pusiau ar į kelias dalis. Reiks panaudoti jėgą, bet vėlgi - stengiamės labai nesutraiškyti.
Dabar jau viskas lengvai - išskirstome granatą į smulkesnes dalis ir lengvai pirštukais nubraukiam sėklytes nuo tų baltųjų perskyrų. Viską darom po vandeniu, kitaip neatsakau už jūsų drabužius! :)
Rezultatas toks - išimtos sėklytės nuskęsta, o baltieji dalykėliai plaukia.
Todėl juos lengva nupilti, o švarias sėklytes susidėjus į indelį ramiai sau šaukšteliu skanauti :)
Jei sugundžiau, sėkmės ir skanaus :) O gal pagaminam ką nors iš granatų, a? :)

verdantis vanduo tiesiai iš čiaupo - m?

Iš pradžių mintyse klyktelėjau - nesąmonė!
Po to pagalvojau, ir supratau, kad lygiai taip, kaip yra neįprasta, būtų ir labai patogu.
Po kelių valandėlių jau svajojau apie tokį paturbinimą virtuvėje, ir jokios kliūtys man neatrodė reikšmingos :)
O jūs ar priimtumėte į savo virtuvę čiaupą, kuris turi galimybę pateikti verdantį vandenį? Įsivaizduojate - pasidarai arbatos, ir pakiši puodelį po čiaupu... Reikia nublanširuoti kelis pomidoriukus - irgi kyštelim... Ką nors pakaitinti, pašildyti - prašom...
Čiaupas ne tik modernus savo idėja ir vaizdu, bet ir visai reali yra galimybė jį įsitaisyti - juos išradusi, gaminanti ir pardavinėjanti įmonė teigia, kad jau 100 000 virtuvių visoje Europoje džiaugiasi šia naujove ir baigia pamiršti virdulius.
100 000 turtingų virtuvių, turiu pastebėti - moderniojo čiaupo kainos prasideda nuo 800 svarų... Ech, teks dar pataupyti :)
Daugiau informacijos, paveiksliukų ir netgi video pristatymas - Quooker svetainėje.

bjauriausios pagalvėlės konkursas

Kertu lažybų, kad kiekvienuose namuose, kuriuose gyvena moteris, yra bent viena dekoratyvinė pagalvėlė :) Lankantis pas kūrybingas drauges, teko matyti visokių grožybių. Bet teko matyti ir..ehemm...pagalvėlių-baisuoklių! :)
Jei negalit patikėti, ar nesuprantat, ką turiu omeny, pasižiūrėkit į bjauriausios pagalvėlės konkurso finalistes DesigneSponge bloge - kai kurios dalyvės privertė susiraukti lyg citrinos atsikandus net mane, sugebančią pridarkyti taip, kad visiems vertintojams atvimpa žandikauliai :)
Mano favoritė - visas rinkinys bjaurių pagalvėlių, surinktas numirti:
Pasijuokim ir nubalsuokim :)

Foto via DesignSpongeOnline

sveiki sumuštiniai su morkytėm ir varške

Pagaliau atsikračiau užpuolusių ligų - mano plaučiai sveiki, nosis nebebėga ir nekosėju, todėl atgavau kompą ir mane jau įleidžia į virtuvę :)
Labai gaila, kad dėl ligų negalėju pademonstruoti savo topinių bulvinių patiekalų, o vat ką su morkytėm galiu parodyt, teko pasukti galvelę :)
Dažniausiai jas naudoju tik kaip priedą prie pagrindinių patiekalo ingridientų. Kartais pasispaudžiu morkų sulčių, kartais prisimenu vaikystę, ir smulkiai tarkuotas morkytes valgau pasibarčius cukrumi :) Bet tik kartais...
Taip bemąstant nušvito galva ir prisiminiau sveikus sumuštinius su morkytėm ir varške. Jie skanūs, sveiki, greitai pagaminami ir labai tiks tiek savaitgalio pusryčiams, tiek užkandai, tiek lengvai vakarienei.
Taigi pradedam - 4 sumuštiniams reikės vienos didokos morkos, pakelio varškės, pusės saldžiosios paprikos, kelių žalių alyvuogių, kelių lašelių citrinos sulčių, trupučio baziliko ir, be abejo, keturių riekelių ruginės duonytės ar bandelių, galima ir su grūdais. Neblogai tinka ir duoniukai.
Gamyba paprasta kaip 2x2 - varškytę ištrinam su bazilikais ir citrinos sultimis. Galima įdėti žiupsnelį druskos, jei jau visai negalit be jos apsieti, bet tada sumuštiniai nebus tokie sveiki :) Morkytę nuskutam ir smulkiai sutarkuojam - galima visai smulkiai, kaip ruošiant bulvių tarkius cepelinams, o galima ir šiek tiek stambiau, kaip aš darau :) Nes mėgstu, kad jaustųsi ta morkytė :) Papriką supjaustom mažyčiais kubeliais, alyvuoges irgi pasmulkinam.
Pagrindinis darbas baigtas - dabar viską gerai permaišom, ir tepam ant duonytės. Skonio išbaigimui mėgstu pasibarstyti moliūgų sėklom, šį kartą fotosesijai jomis bei pomidoro gabalėliu ir papuošiau :) Viskas, skanaus!
Smaližiai receptuką gali koreguoti taip - varškę ir morkytes maišome su tarkuotais ar mažais kubeliais pjaustytais obuoliais ir pora šaukštų medaus. Duonytę keičiame batonu ar saldžia bandele. Barstome saulėgrąžom ar kitokiais mėgstamais riešutais :)