Lilijos svarainių sultinys ir kondensuoto pieno bomba

Kol aš dirbau, istorijos konkursui gulėjo pašto dėžutėje. Todėl skubu skelbti ir džiaugtis didėjančiu dalyvių skaičiumi. Jūsų dėmesiui - net dvi Lilijos istorijos :)

Svarainių sultinys
"Šaldytuve visada turiu užsišaldžius sultinį ir dar velniai žino ko. Atsidarau šaldiklį, ištraukiu litrinį stiklainį nuo majonezo, atsidarau. Užšaldytas skystis gelsvas, kaip ir dera vištienos sultiniui. Atitirpinau per naktį (kažkodėl net nešovė į galvą paragauti kas ten :( ) Ryte užkaičiau, sumečiau bulvikes, pupeles... Jau džiaugiuosi kaip bus skanu, dar prieskonių įdėjau, druskytės, tada nutariau paragauti. Kažko jis man toks rūgštus pasirodė. Pasirodo, svarainių sirupą panaudojau vietoj sultinio :( Toki gerą daiktą sugadinau :( Bulvių gi saldžiai rūgščių nevalgysi, teko viską į klozetą išverst verkiančia širdimi :( "

Kondensuoto pieno bomba
"Kai buvau kokių 12 metų, mano sesei tuo metu buvo kokie 7. Tai buvo momentas, kai buvom pasinešę ant virto kondensuoto pieno. Įdėdavom konservų dežutę į vandenį ir virdavom kokias tris valandas, vis įpildami vandens. Bet vieną dieną virėm tryse kartu su mama. Ir tą dieną rodė kažkokį žiauriai įdomų filmą per televizorių. Tai aišku, ten kur trys šeimininkės, vaikas lieka nesužiūrėtas, vandens papildomai neįpylėm. Užmiršom mes tą "kondensovkę"... O iš malonumo ekstazės žiūrint filmą mus prikėlė sprogimas virtuvėje. Ir nė viena nenuskubėjo greitu žingsniu pasižiūrėti kas gi atsitiko (matyt bijojom būti sužalotos). Po kurio laiko vėl gi visos trys urmu nutarėm pažiūrėti kaip gi ta virtuvė atrodo. Kaip kokie multfilmo herojai atsargiai pradarėm durys ir įkišom paeiliui galvas į tarpą: mama, aš, sesuo. Tirštas pienas buvo visur: ant lubų, ant baldų, grindų, stalų. Galutiniai jo likučiai buvo panaikinti tik už poros metų, kai buvo naujai remontuojama virtuvė. O didžiausią apmaudą dėl pieno jautė mano sesuo. Nes ji buvo dydžiausia smaližė :) "

Liko tik truputį daugiau nei mėnesis - vis dar laukiu jūsų istorijų :)

rudeninė trinta daržovių sriuba su vištiena

Kad ir kaip negražu taip apleisti blogą, neatsiprašinėsiu - džiaugiuosi, kad siaučiant tai krizei, darbų man dar netrūksta :) Šitas mėnesis be blogo man neprailgo, na, o dabar jau vėl grįžau į virtuvę ir į virtualią erdvę.
Virtuvėje kai kurie daiktai pakeitė savo nuolatinę buvimo vietą - pasekmė to, kad ten šeimininkavo mano asmeninis virėjas. Nieko, jau kelis spėjau grąžinti į senas lokacijas, kiti su laiku irgi sugrįš :) Juk turiu dabar atsilyginti vyrui, kad mane maitino ir kasdien ką nors skaniai gaminti. Todėl tikiuosi ir čia ką nors įdomaus įdėti jums paskaityti ir akis paganyti :)
Virtualioj erdvėj dar daugiau naujovių. Kiek visko prigaminot ir prirašėt, kol manęs nebuvo! Teks kokį vakarą bent priebėgom peržiūrėti, ir labiausiai viliojančius į virtuvės planų sąrašą įtraukti :)
O dabar prie darbų - dedu pirmą vyro skrandžio šildytoją - pristatau trintą pomidorų sriubą su vištiena ir žirneliais. Grynai mano išmąstymas iš to, ką radau šaldytuve. O radau visai neblogai:

• kelias bulves
• morką
• kelis pomidorus
• vištienos krūtinėlę
• šaldytų žirnelių
• druskos, pipirų, prieskonių pagal skonį

Procesas netrumpas, bet paprastas:

1. Nuskutam bulves ir morką ir dedam virti.
2. Nuplaunam pomidorus ir dedam į verdantį vandenį kitame puode, kad nusinertų odelė. Galima ir šiek tiek ilgiau pavirti, kad būtų minkštesni.
   
3. Vištieną supjaustytom gabalėliais, paprieskoniuojam ir gerai apkepinam.
4. Išvirusias bulves ir morką bei supjaustytus pomidorus sutrinam blenderiu. Jei pasiliksite sultinio nuo bulvių ir morkos, galėsite pasireguliuoti sriubos tirštumą.
   
5. Į vištieną keptuvėje taip pat įpilam daržovių sultinio, užvirinam ir sudedam šaldytus žirnelius. Pavirti reikia tik kelias minutes, kad žirneliai nepakeistų spalvos.
6. Tuomet viską sujungiam į vieną - į daržovių tyrę suverčiam vištieną su žirneliais, viską užkaitinam iki virimo, ir jau galima pilstyti į dubenėlius :)

Skonis gaunasi rūgštokas nuo pomidorų, bet vištiena ir žirneliai jį šiek tiek švelnina. Daržovių, be abejo, galima ir kitokių įjungti - vėlgi turėsim naują receptą :) Vėsiam rudenio vakarui tokia sriuba pats tas - ir čia jau ne mano nuomonė, čia pasakė mano pagrindinis ragautojas.
Iki :)

nesėkmės virtuvėje: Elžbietos miego ir kavos perteklius

Jau jau...
Po truputėlį...
Įsibėgėja nesėkmės konkursas! :)

Viešinu dar vieną nesėkmę - šįkart ja su mumis dalinasi Elžbieta. Ir dar pateikia puikių patarimų, kaip išvengti tokios nesėkmės, o jai įvykus - tikslingai panaudoti padarinius :) Suteikiu žodį:

"Ar mėgstate kavą? Ar mėgstate kavą taip, kaip mėgstu ją aš? Net ir paryčiais, kai akys dar neatsimerkė, autopilotas veda tiesiai į virtuvę. Lygiai taip pat užmerktom akim ir statomas ant viryklės virdulys. Kol vanduo bando užvirti, išsiimu aukštą metalinį indą su kava. Pasiruošiu puodelį, įberiu į jį kavos, šiek tiek cukraus. Tingiai pamaišau... per tą laiką užverda vanduo. Aišku, nukaičiu, ir pilu vandenį į puodelį... pilu...pilu... ir kila klausimas, kodėl į puodelį telpa tiek daug vandens? Smalsumas nugali ir akys atsimerkia. Atsimerkia!!!!! Puodelis kaip stovėjo taip ir stovi, o vanduo supiltas į indą su kava. Daug kavos tada buvo :) ir gana stiprios :)

Pataisymui siūlyčiau:

1. Atsibusti ir atsimerkti prieš ką nors darant
2. Perkošti kavą, sušaldyti kubeliais ir taip naudoti sirupams, desertams
3. Perkošti kavą, dar atskiesti vandeniu ir pavaišinti visą laiptinę
   
4. O svarbiausia - gerti normalią kavą, o ne tokį plikytinuką :)))) "

Nėra net ką ir pridurti :) Kavos mėgėjai, vienykimės :)

A, paerzinsiu dar dėl prizų :) Iš jūsų pasiūlymų negavau, todėl sugalvojau pati. O tada dar vieną idėją vyras pasiūlė. Dabar tik reikia apsispręsti, kas geriau - ar mano sugalvotas "rimtasis" prizas, ar vyro sugalvotas "crazy" prizas. O gal abu? :)

nesėkmės virtuvėje: rūgštus meškinijos Napoleonas

Iš pradžių atskriejo komentaras, o po to ir laiškas nuo Meškinijos, kuri kažkada pasiryžo pradžiuginti vyrą tikro karvedžio vertu saldėsiu - tortu Napoleonu. O kaip iš saldėsio gavosi rūgštėsis, pasakoja pati autorė:

"Kažkada seniai seniai buvo vyro gimtadienis, ir sugalvojau iškepti tortą Napoleoną. Viską kaip ir padariau beliko padaryti kremą ir pertepti.
Pasiėmiau grietinės litrą, cukraus maišelį, dar kažkaip pagalvojau kad jis ne cukraus maiše, o paprastame maišelyje supiltas, bet minčių paragauti net nekilo... Su mikseriu plaku sau, galvoju reikia paragauti - kaip kalė per smegenis kažin koks keistas skonis. Galvoju, kas čia per nesąmonė, reikia dar paplakti. Dar plaku, paragauju - vistiek kažkokia nesąmonė... Bet svarbiausia, kad nesuprantu, kodėl toks skonis - kažkoks metalo skonis. Taip aš dar kokį pusvalandį vargau, kol sugalvojau paragauti tą cukrų. O ten po velniųųųųųųųų - ne cukrus, o citrinos rūgštis, kurią vyras iš kažkur parsivilko ir dar tokiame kiekyje...
Taip ir baigėsi tada mano tortų kepimas - vėl pabandžiau tik po kokių šešių metų. Na, žinoma ir labai gaila buvo litro grietinės..."

Puiki nesėkmė, jei taip galima išsireikšti :) Padeda prisiminti, kad gaminimo eigoje visuomet verta paragauti...

O kur tavo nesėkmė? Kodėl dar ne mano e-mail'e? :D

kriaušių-raudonųjų serbentų pyragas

Kriaušių savaitei atėjus, prisiminiau šitą pyragą, gamintą dar vasarai įpusėjus, bet taip ir nepaskelbtą. Teko pasikuisti fotoaparato atmintyje nuotraukų, bet dar ilgiau teko sukti galvą, kokį ir iš kur ištrauktą receptą sudarkiau... Prisiminiau :) Dariau pagal Sonatinos kriaušių pyragą.
Kaip visada, darkyti recepto neplanavau - ieškojau, kur panaudoti kelias bebaigiančias pernokti kriaušes. Receptas patiko ir toks, koks yra, bet apsižiūrėjau, kad migdolų drožlių turiu vos porą šaukštų, nekalbant jau apie maltus. O dar čia žvilgsnis užkliuvo už dubens raudonųjų serbentų šaldytuve, kuriems recepto planavau ieškoti kai sunaudosiu kriaušes. Va, tada ir gimė mintis sudėti juos kartu - kriaušių saldumas ir serbentų rūgštumas, kodėl gi ne..?
Dar pridėjau daugiau cukraus, išėmiau citrinos žievelę ir sultis, neturėjau vanilės ekstrakto, bet radau migdolų, koregavau kai kuriuos kiekius... Žodžiu, savam stiliuj :D
Taigi, sudarkius originalų receptą, sunaudojau:

• 175 g sviesto
• 150 g cukraus
• šaukštelį migdolų ekstrakto
• 2 kiaušinius
• 250 g miltų
• šaukštelį kepimo miltelių
• pusę šaukštelio sodos
• šaukštelį tarkuoto muskato riešuto
• 140 ml grietinės
• 3 sultingas ir saldžias kriaušes
• dubenėlį raudonųjų serbentų

Sviestą išsukau su cukrumi, ekstraktu ir kiaušiniais.
Į gautą masę nukeliavo miltų, druskos, kepimo miltelių, sodos ir muskato mišinys, o galų gale ir grietinė. Tešlą turim :)
Kriaušes nulupau ir supjausčiau riekelėmis. Serbentai atsisveikino su šakelėmis - lengviausia ir greičiausia tai daryti naudojantis paprasčiausia šakute - net nežinau, kur šitą būdą nužiūrėjau :)

Apdorojus kriaušes ir serbentus pamačiau, kad abiejų turiu tikrai daugiau nei vienam sluoksniui. Todėl susiradau aukštesnę formą, ir pasiryžau daryti du. Taigi: tešla-kriaušių riekelės-serbentai...

Vėl tešla...Ir vėl kriaušės-serbentai...
Vos vos užteko tešlos paskiausiam sluoksniui, bet šiaip ne taip aptepliojau :)
Nepaisant to, tiek kriaušių, tiek serbentų dar liko, bet ne bėda - buvo kuo nuraminti skrandį laukiant, kol pyragas iškeps. Kepė apie 40 minučių, 180° C orkaitėje.
Perpjovus tie du sluoksniai nelabai matėsi - aiškiai per mažai tešlos tarp jų sudėjau, todėl gavosi toks vienas platus vaisių sluoksnis su šiek tiek tešlos :)
Bet kokiu atveju, šis mažas nepasisekimas skonio negadino. Ragavome ir gardžiavomės :) Gal cukraus reikėtų dar bent kelių šaukštų, nes paragavus kąsnį su daugiau serbentų, susiraukdavome kaip citrinos atsikandę :) Arba mažiau tų serbentų tiesiog :)

Pabaigai - klausimas visai ne į temą :) Turiu nemažai aitriųjų paprikų, ir kilo mintis jas užkonservuoti į stiklainėlius - gal kas turite laiko patikrintą marinato receptą?

namų tvarkymas: greičiau ir efektyviau

Taip, toliau tęsiu tą mažytę naują patarimų seriją :) Savaitgalį tvarkydami namus su vyru įsikalbėjome apie tai, kaip mes su juo vis dar skirtingai suvokiame, nuo ko pradėti ir kaip ką valyti. Ech, tie vyrai, reikia džiaugtis, kad išvis padeda, bet tada pamaniau, kad gal ne tik vyrams, bet ir pradedančioms šeimininkėms padėtų toks įrašas. Kaip sakė mano vyras, jis net nesusimąsto, ką po ko reiktų tvarkyti ir jam net galvon nešauna, kad namų tvarkymas vyksta pagal savotišką "sistemą". Tiesiog daro, ką jam pasakau, arba sutvarko, ką mato esant netvarkinga, ir nemato skirtumo, ar pirma valyti dulkes, ar siurbti kilimus...

Žinoma, svarbiausia apskritai tvarkytis :) bet aš tikiu, kad žinant kelias gudrybes ir susidėliojus viską sistemingai, tas procesas bus trumpesnis, efektyvesnis ir dėl to netgi malonesnis. Taigi patyrusios šeimininkės gal ir nesužinos daug naujo (bet visada gali paprieštarauti ar pridurti komentaruose), tačiau manau bus skaitytojų, kuriems pravers mano patirtis ir pastebėjimai.

via plan59.com

1. Geriau anksčiau, nei vėliau
Labai paprasta ir lengvai atsimenama taisyklė - visokios dėmės ir plėmai išvalomi lengviau vos jiems "įvykus". Kuo ilgiau delsite, tuo sunkiau bus išvalyti. Pavyzdžiui, žinau iš patirties, kad pomidorų padažo dėmė išsiplauna puikiai, jei į jos "gimimą" sureaguojama tuoj pat :) Išmokau po to, kai virtuviniai rankšluosčiai, kurie su tokia dėme pateko į skalbinių krepšį, net po kelių skalbimų ir visokių priemonių išbandymo išdavikiškai demonstravo rausvas dėmes...
Vienintelė išimtis šiai taisyklei yra paprasčiausias purvas, kuris pakliūna ant kilimų dar šlapias - jį lengviau tiesiog susiurbti išdžiuvusį.

2. Iš viršaus į apačią
Su žemės trauka nepakovosi, kad ir kokia išradinga šeimininkė būtum :) Todėl namus reikia tvarkyti iš viršaus į apačią - pradėkime nuo lubų kampučių, palubės lempų, paveikslų rėmų, lentynų. Leiskimės žemiau ir nuvalykime baldų paviršius bei palanges. Galiausiai imkimės grindų. Juk viskas krinta žemyn, o laikantis tokios krypties, nereiks jokio paviršiaus valyti du kart.
Ši kryptis galioja ir plačiąja prasme - tvarkant namą, pirmiausia reiktų imtis aukščiausio aukšto. Tinka ji ir pačia siauriausia prasme - juk langą ar veidrodį irgi valome nuo viršaus į apačią.

3. Sausai, po to šlapiai
Tvarkantis namus, pirmiausia reiktų atlikti tuos valymo darbus, kurie yra "sausi" - nuvalyti dulkes, išsiurbti kilimus; ir tik po to pereiti prie "šlapių" - langų valymas, grindų valymas. Manau, logikos čia ilgai aiškinti nereikia.

4. Laikas irgi padeda
Paradoksas - greičiau sutvarkyti namus padės ir laiko "tempimas" :) Na, gal ne visai tempimas, greičiau laiko ir darbų planavimas. Pavyzdžiui, prieš pradedant tvarkyti virtuvę, apipurkškite valikliu tą aptaškytą dujinę viryklę ar su kalkių apnašomis susidraugavusią kriauklę. Kol nuvalysite visus kitus paviršius, sutvarkysite maisto atsargų spinteles ir išvalysite šaldytuvą, chemija bus padariusi savo darbą ir užteks dujinę viryklę ar kriauklę nuvalyti ir nuplauti, be jokio trynimo ar brūžinimo, kuris ne tik reikalauja jėgų bei laiko, bet ir gadina paviršius.
Nors laiko planavimas man nesvetimas, šį jo pritaikymą namų tvarkyme perėmiau iš savo vyro. Kažkada, kai tik pradėjome gyventi kartu, paprašiau jo sutvarkyti ir išvalyti vonios kambarį. Po 15 minučių jis atėjo ir paklausė, ką man dar padėti, kol vonia "valosi" :) Užmečiau ten akį ir supratau vyriškos logikos žavesį - vonia, vonios kriauklė, dušo kabinos sienelės, unitazas ir net veidrodis buvo nupurkšti atitinkamais valikliais ir tikrai "valėsi" patys. Mano nuostaba buvo nesuprasta, nes jam tai atrodė savaime suprantama. Sutvarkęs balkoną ir atlikęs dar kelis darbelius, po to jis visą vonios kambarį išvalė iki blizgesio tik per 20 minučių...

5. Įdarbinkite tinkamus pagalbininkus
Ne, turiu omenyje ne kokį samdomą Misterį Properį, o tiesiog tai, kad turint reikiamus ir kokybiškus įrankius bei priemones, namų tvarkymas bus lengvesnis ir greitesnis :)
Pirmiausia išsirinkite jūsų namų paviršiams tinkamus valiklius ir ploviklius. Geri valikliai pigūs nebūna - galėčiau įrodyti šimtais istorijų. Sutaupyti galima renkantis universalias priemones, tačiau kai kurie paviršiai - pavyzdžiui, viryklės su stiklo keramikiniu paviršiumi, parketas, plaunami tapetai - reikalauja specialių valiklių ir čia taupyti nepatartina. Naudojant specialias priemones tokie specifiniai paviršiai tarnaus ilgiau, mažiau rizikuosite juos nevykusiai "padailinti" ar net sugadinti.
Kai kalba eina apie specifinius ar jautrius paviršius, aš linkusi pasitikėti jų gamintojų rekomendacijomis, kaip ir su kuo jie turi būti valomi - juk kas geriau, jei ne pats gamintojas, žinos, kaip prižiūrėti jo prekę? Rekomendacijas paviršiams ir įspėjimus rasite ir ant pačių valiklių pakuočių. O jei jau bandote kokį naują valiklį arba norite juo valyti kokį nors specifinį paviršių (kad ir paveikslo rėmą ar kitokį medinį daiktą), geriau atlikite mažą testą nematomoje daikto/paviršiaus pusėje, kad įsitikintumėte, kad valiklis ir paviršius tikrai nesureaguos "piktybiškai"... Ir niekada nepurkškite/nepilkite valiklio tiesiai ant paviršiaus - net jei jo skiesti nereikia, pilkite ant šluostės, ir tuomet testuokite ar valykite. Pastarieji du patarimai iš karčios patirties :)
Žinoma, valikliai nebūtinai turi būti cheminiai, aš vis mėgstu savo patarimuose įdėti liaudiškų, ekologiškesnių priemonių - apie tokias būtinai dar rašysiu, nes jos tikrai nenusileidžia efektyvumu, o juo labiau kaina.
Dėl įrankių - jų tikrai daug nereikia. Pažįstu namų šeimininkių, kurios ir be dulkių siurblio išsiverčia... Turėkite dar šluotą ar šepetį grindims plauti, kibirą ar didesnį dubenį, guminių šluosčių, kempinėlių, sausų šluosčių, grindų šluostę. Apsižvalgykite buities skyriuje parduotuvėje - galbūt akį patrauks dar kas nors, kas gali jums palengvinti ir pagreitinti namų tvarkymą - speciali dulkių šluostė, stiklo valymo įrankis ar pan.

Tik penki patarimai, bet pagal juos tvarkant namus "sistemiškai" ir tinkamai pasiruošus, tikrai pastebėsite, kad darbas einasi lengviau bei greičiau. Kaip visuomet, labai laukiu papildymų komentaruose - neabejoju, kad kiekviena/-as turite savo gudrybių, kaip greičiau įsileisti švarą į kiekvieną namų kampelį :)

P.S. Čia priėjo mano vyras, ir pasakė, kad įdomiausių ir mažiausiai girdėtų patarimų ne tik namų tvarkymo, bet ir maisto gaminimo klausimais sulaukčiau iš viengungių vyrų, negyvenančių su mamomis ar draugėmis - juk visus metodus jie sugalvoja ir išranda patys, vadovaudamiesi ta vyriška logika, kuri moteris kartais labai nustebina, tiek blogąja, tiek gerąja prasme... :D

kas gero prismoje?

Prisipažinsiu, Prismoje pati dar nesilankiau - tolokai nuo namų randasi, o specialiai važiuoti dar nesusiruošėm. Todėl kol kas apžvelgsiu tai, ką tikrai apsimoka pagriebti kainos prasme. Tačiau manau neištversiu ir greitu laiku susiorganizuosiu nuvykti, juk smalsu, kas naujo, įdomesnio, patogesnio Prismoje. Kas kitaip, nei mums įprastuose keturiuose prekybos centruose - tiek blogiau, tiek geriau? Jei jau buvot, mestelkit komentarą, kad atkreipčiau dėmesį :)
Beje, savo tinklapyje Prisma akcentuoja, kad pas juos rasime ne tik geras kainas, bet ir aukštą kokybę. Tokių teiginių atžvilgiu esu skeptiška, nes, mano nuomone, kokybė kainuoja. Ypač kalbant apie Lietuvos gamintojus - būtų keista, jei vieną parduotuvę, kad ir didelę, turinti Prisma sugebėtų gauti iš jų geresnes aukštos kokybės produktų kainas, nei milžinė Maxima...
Tačiau visgi tikiuosi, kad naujas konkurentas, ateinantis iš aukštos lygos, įpūs Lietuvos rinkoje vis dar trūkstamos konkurencijos, nepabijos nepaklusti tiekėjų reikalavimams dėl jų prekių pardavimo kainų, neorganizuos tų pačių produktų akcijų tuo pat metu, kaip ir kiti prekybos tinklai, atveš įdomesnių ir pigesnių prekių iš kitų šalių... :) Žodžiu, tikėkimės kad Prisma padės augti Lietuvos mažmenininkams link Europos lygio, ir kartu teiks džiaugsmo mums, pirkėjams.
O pirmajame kaininiame leidinyje, kurio pasiūlymai galioja iki rugpjūčio 27 dienos, radau tokias mane sudominusias akcijas:

• kiaulienos nugarinė be kaulo - 15,99/kg
• šviežia atšaldyta viščiukų broilerių filė - 12,99/kg
• virtos dešrelės Tarybinės Samsono (a.r.) - 2,89/250 g
• jogurtas Valio Gefilus (2%) - 2,39/380 g (mano mėgstamiausias :)
  
• pienas Dvaro (2,5%) - 1,59/1 l
  
• glazūruotų pangasijų filė, sušaldyta, vakuume - 6,79/kg
  
• kečupas Heinz - 3,99/570 g
  
• makaronai Magyar - 0,79/400 g (galvojau, vistik negrįš tie laikai, kai padorūs makaronai iki lito kainavo... Neskaičiuojam tų pilkų makaronų IKI ar beskonių Maximos Optima Linija :)
  
• alus Švyturio ekstra - 9,55/ 6 vnt. po 0,5 l
  
• šampūnas Johnson’s Baby - 4,69/200 ml
  

Kitos prekės: drabužių ir batų kainos palyginti nedidelės, buitinės technikos - irgi, tačiau jų pirkti nerizikuočiau, nes prekių ženklai man negirdėti (Eiron, Triton, Travel...), indų ir kitų namų apyvokos reikmenų kainos didesnės nei Maximoje, bet pigiau nei Rimi ar IKI. Tikiuosi taip yra dėl to, kad Prismoje ne Kinijos produkcija :)
Dar leidinyje man patiko, kad prie mėsos produktų nurodyta jų rūšis, o prie pieno - riebumas. Senieji prekybos centrai ne visi tai nurodo, o kai kurių leidiniuose nėra net surašytų kainų, perskaičiuotų kilogramui ar litrui...
Šiame leidinyje dar nėra, tačiau tikiuosi nuvykusi lentynose jau rasiu ir galėsiu įvertinti Prismos nuosavo maisto ir namų apyvokos prekių ženklo "Rainbow" prekes. Pats didcentris (čia jie taip save įvardina) teigia, kad "Rainbow" "produktų kainos yra kur kas mažesnės nei kitų tos pačios produktų grupės prekės ženklų, tačiau niekuo nenusileidžia kokybe."
Taip pat man patiko, kad Prisma daug dėmesio skiria ekonomijai ir ekologijai. Na, nebūtų skandinavai :) Taigi, vėl cituoju: "mūsų prekių asortimente rasite ekologiškų, natūralių ir „Sąžiningos prekybos“ ženklu pažymėtų produktų", Prisma - "pirmasis prekybos centras Lietuvoje, kuriame veiks taros perdirbimo automatai" ir jame "naudojama moderni šaldymo įranga su dangčiais ir durelėmis bei šilumos utilizavimo sistema. Taip suvartojama iki 20 procentų mažiau elektros energijos." Puiku, argi ne?
Taigi, lauksime atsako iš supermarketų-senųjų vilkų, o Prismai linkiu tik sėkmės :)
Prisma ir Rainbow logo - via S-kanava

nesėkmės virtuvėje: net trys atvejai iš Forelle patirties

Naują savaitę pradedu net trim nesėkmėm, kuriomis komentaruose pasidalino Forelle. Va kur aktyvaus dalyvavimo pavyzdys - trys nesėkmės = trigubai daugiau šansų laimėti :)
Cituojant autorę, nesėkmės ištinka dėl įvairių priežasčių: "kai kurios per išsiblaškymą, kai kurios per nežinojimą". Turim vieną pastarają ir dvi pirmąsias :)

Nr. 1 Mėsos liepsnosvaidis
"Įsimintiniausia nesėkmė buvo prieš dvylika metų, kai dar nieko nemokėjau. Tai tokiai nemokšai kaip aš, bijančiai žalios mėsos, būdavo paruošta mėsos gabaliukų ir sudėta į šaldiklį, tereikėdavo atsišildyti, apvolioti džiūvesėliuose ir išsikepti. Pati nesu mėsos mėgėja, tai tik atėjus brangiausiajam nutariau jį pavaišinti, mėsa nebuvo išimta, bet nusprendžiau, kad atšils keptuvėje. Džiaugiuosi, kad likau su blakstienomis ir plaukais, nes įdėjus sušalusią mėsą į įkaitintą keptuvę su aliejumi, liepsna švystelėjo iki pat lubų."

Nr. 2 Naktinis grietininis pyragas be grietinės
"Sugalvojau prieš išvykstant sunaudoti grietinę, kurios buvo tikrai nemažai. Maišant vis atrodė, kad kažkas negerai, tešla laaaabai sunkiai maišėsi, šokinėjo į gumuliukus, bet šiaip ne taip sukrėčiau į kepimo formą ir pašoviau į orkaitę. Prakaitą nubraukus ant spintelės pastebėjau grietinę. Jos taip ir neįdėjau :D Iškepė ne pyragas, o kažkas panašaus į didelį sausainį, kurį viena paslapčia ir suvalgiau..."

Nr. 3 Argi šokoladas tirpsta?
"Dar atsiminiau nesėkmę ir su šokolado chips'ais :) Nusipirkom su drauge tų čipsiukų, daug sumokėjom, bet sakėm verta, mėgausimės suasainiais su šokolado gabaliukais. Ir maišant tešlą, reikėjo ištirpinti sviestą, tai jį truputį užkaitinom, supylus, jį, iškart sumetėm čipsiukus, o tie niekadėjai ėmė ir ištirpo :( "

Primenu - nesėkmių laukiu iki gruodžio 1 d.. Dalyvavimui būtinas aprašymas, nuotraukos nebūtinos, bet jei turit, nesikuklinkit ir jas pridėti :)

pomidorų ir sūrio keksiukai

Užsikabliavau ant pomidorų, tiesiai šviesiai pasakius :) Nors jų ir taip visada būna šaldytuve, panaudojimas dažniausiai tradicinis - salotos arba garnyras, kartais kokia pomidorų sriubytė. O kai pradėjau sukti galvą ir traukti receptus pomidorų savaitei, pamačiau, kiek visko dar galima nuveikti su šia daržove.

Taigi ir dar vienai vakarienei sumaniau dar ką nors pagaminti su pomidorais. Rinkausi iš dviejų receptų - pomidorų pyrago ir pomidorinių keksiukų. Vyras tai labai siūlė išbandyti tomato-vodka soup :) Kas nugalėjo, jau matot iš įrašo pavadinimo :) Receptas padarkytas vėlgi vyro pageidavimu - pridėjau dešrelių, nes jam norėjosi mėsos bent jau kvapo :)

Sunaudojau:

• 3 su puse puodelius miltų (originale - 2 su puse, man tiek neužteko)
  
• 2 šaukštus cukraus
• kelis lapelius baziliko
• šaukštą druskos
• pusę šaukštelio sodos
• šaukštelį kepimo miltelių
  
• 3 pomidorus
• pusę puodelio pieno
• 2 kiaušinius
• apie 100 g sviesto
  
• 2 šaukštus pomidorų tyrės (galima naudoti ir pomidorų padažą ar kečupą)
• pusę stiklainėlio marinuotų svogūnėlių (recepte - pusė susmulkinto svogūno, tiesiog nėjau į parduotuvę vien dėl jo, pradžioj planavau pakeisti svogūnų granulėm, po to radau šaldytuve marinuotų)
  
• puodelį tarkuoto sūrio, naudojau Goudos, originale - čederis. Kitą kartą dėsiu daugiau.
  
• kelias dešreles - čia mano duoklė vyro prašymui, be jų receptas išlieka vegetariškas
  

Procesas tik iš trijų žingsnių, bet užtrunka ilgiau, nei atrodo :)
Viename dubenyje sumaišiau miltus, cukrų, druską, sodą, kepimo miltelius, kapotus bazilikus, dar nuo savęs pridėjau grūstų juodų pipirų, krapų ir paprikos miltelių.
Antrame dubenyje vyko šlapesni dalykai. Ten su pienu ir lydytu sviestu išplakiau kiaušinius, įdėjau pomidorų pastos, sudėjau svogūnėlius ir nuluptus papjaustytus pomidorus. Pastarųjų labai nesmulkinau, norėjau, kad jaustųsi gabalėliai.
O tuomet viską sumakalavau kartu, ir pačiam gale į tą rausvą tešlą įmaišiau tarkuotą sūrį. Čia nuotraukoje dar per skysta tešla, dėjau po to dar vieną puodelį miltų.
Tešla pildyti reikia apie 3/4 keksiukų formelės tūrio, aš kaip visada nesusilaikiau, bet gavosi vistiek gerai - iškilo gražiai, bet ne per daug. Į tuos keksiukus, kurie buvo skirti vyrui, įgrūdau po gabalėlį dešrelės :) Tačiau ir maniškiai, bemėsiai, gavosi puikūs.
Pabarsčiau smulkiau tarkuotu sūriu ir kepiau 180 laipsnių orkaitėje. Vegetariškus - 20 min, su dešrele - 30 min.
Skanūs buvo tiek šilti, tiek atvėsę, tiek pašildyti. Tik daugokai gavosi - viso 18 vnt., o su tokia sudėtim jie gana sotūs, aš asmeniškai daugiau dviejų vienu valgymu nevaliojau įveikti :) Teko dalintis :)

pomidorų méli-mélo

Méli-mélo yra įdomiai skambantis prancūziškas terminas, kuris iš tikrųjų reiškia labai paprastą dalyką - įvairių produktų makalynę, mišinį, kratinį. Kai pagamini ką nors paprasto, bet nori, kad skambėtų solidžiau, tai labai tinkamas terminas :) Tikra prancūziška elegancija net prie košės dubenio...

Taip pavadintos ir šios pomidorų salotos, nes jos laaabai paprastos, joms nereikia daug papildomų ingridientų, o mažytė paslaptis slypi tik gaminimo eigoje. Ir šitą puikų terminą, po kuriuo galima slėpti visokias paprastas produktų makalynes, ir patį receptą radau dar pernai Recipezaar'e, ir nuo to laiko jis susilaukė tik dar daugiau teigiamų atsiliepimų, kurių esmė viena - paprastumas ir milijono vertas skonis jame susijungia idealiai. Aš irgi nuo tada tradicines pomidorų salotas (pomidorai-grietinė-druska-pipirai) iškeičiau į šias, ir tiek kaip užkandį, tiek kaip garnyrą gaminu pomidorų salotas tik šiuo būdu.
Taigi pikantiškai pomidorų makalynei skambiu pavadinimu reikia:

• kuo įvairesnių rūšių, spalvų ir tekstūrų pomidorų
• druskos
• maltų juodųjų pipirų
• kelių skiltelių česnako arba pusės svogūno
• alyvuogų aliejaus
• vyno acto, geriausiai raudonojo, bet gaminau ir su balzaminiu, ir su baltojo vyno - skonio negadina
• šviežio raudonėlio
• šviežio baziliko
  

Pomidorus reikia supjaustyti kuo įvairiau ir skirtingiau, kad jų gabalėliai būtų ne tik skirtingų spalvų ir rūšių, bet ir dydžių bei formų. Šį kartą aš turėjau mažų, gerokai panokusių geltonųjų slyvinių, kuriuos tiesiog suraikiau griežinėliais, didesnių, dar vos vos žalsvų slyvinių raudonųjų, kuriuos supjausčiau smulkiai, ir raudonųjų šakelinių bei raudonųjų paprastų pomidorų, kurie buvo padalinti stambiau, pjaustant juos padalintus ketvirčiais. Jei turite vyšninių pomidorų, galite jų ir ir visai nepjaustyti, nors aš perpjaunu per pusę, kad daugiau sulčių išsiskirtų.
Tuomet reikės dubens su dangčiu, jei tokio neturit, tiesiog naudokit kokio puodo dangtį ar net lėkštę, tačiau uždengti reikia būtinai, nes pomidorus įnirtingai kratysime :) Maišymas ar koks kitoks minkymas netinka! Pomidorus dubenyje pabarstome druska, uždengiame ir gerokai papurtome. Tuomet vėl druskinam, ir vėl kratome. Aš kartoju tris kartus.
Druskos kiekis priklauso nuo pomidorų kiekio - tiesiog padalykite visą planuojamą naudoti druskos kiekį į tris dalis. Tik nepamažinkite, nes pomidorai turi būti sūrstelėję, kadangi daugiau druskos nenaudosime. Aš įdedu net šiek tiek daugiau, nes, kaip perskaitysite vėliau, susidaręs skystis su visa druska vistiek nenaudojamas.
Pridruskintus ir pripurtytus pomidorus reikia palikti pastovėti apie pusvalandį, nekenkia ir valanda. Praėjus tiek laiko, visą makalynę verčiu į kiaurasamtį ir leidžiu didžiajai daliai skysčio, kurio būna oi kiek nemažai, nubėgti. Šio skysčio nenaudosime, o panaudojimo būdo kitur dar nesugalvojau, galbūt į kokį padažą ir tiktų, tik jis būna sūrokas. Išduosiu paslaptį - man vistiek jo išpilti netenka, nes neleidžia vyras. Jam šitos sūrios pomidorų sultys būna puikus gėrimas. Nekomentuosiu :) Tuomet pomidorus dedame atgal į dubenį ir pamaišome su kapotomis žolelėmis - dar turiu savo palangės darželio bazilikų, ir tokių išstypusių raudonėlių :)
Užpilas irgi gaminasi paprastai - iš vienos dalies acto, trijų alyvuogių aliejaus, juodųjų maltų pipirų ir sutrinto česnako arba svogūno. Šį kart naudojau svogūna, nes česnako atsivalgėme su ta calzone neseniai, dar nesinori :) Jei pomidorų kratymo etape pamažinote druskos (tai galite sužinoti paragavę pomidoro gabalėlį - jis turi būti pakankamai sūrus), šitoj vietoj klaidą galima ištaisyti ir įdėti papildomai druskos į užpilą. Aš taip nedarau :)
Viskas - užpilam pomidorus, užmetam kokį lapelį ir tiekiam. Svarbu užpilą pilti prieš pat valgymą, kad nesusigertų į pomidorus papildomo skonio ir žolelės neprarastų aromato.
Patikėkit - rezultatas pranoksta lūkesčius ir tinka tiek valgyti vienas, tiek su kokia duonele ar sumuštiniu, tiek kaip garnyras prie bet kokio antrojo patiekalo. Svarbu nepraleisti kratymo dalies, nes būtent joje pomidorai pasidaro tokie, kokie turi būti. Galima papildomai gardinti fetos sūriu.
Skanaus, o aš einu dar pomidorauti :)