obuolių - dribsnių apkepas

Šį, pamenu, močiutė kepdavo. Greitai pagaminamas ir beveik sveikuoliškas, patinka jis man ir dabar.
Kadangi recepto tikslaus neturiu, o Interneto platybėse ir knygose lygiai tokio neradau, visada darau 'iš akies'. Šįkart dar ir sudėtį koregavau pagal pomėgius ir turimus produktus. Gavosi valgomas. Ir skanus, aišku :)
Taigi šiam apkepui reikia tokių produktų:

  • apie 300 g dribsnių - močiutė naudodavo avižinius, dar prisimenu tas tarybines popierines dėžutes su užrašu "Herkules" :) Aš šiandien turėjau ir panaudojau Trijų Grūdų dribsnius;
  • kelių obuolių - man užteko penkių vidutinio dydžio, kad įdaras būtų apie 1 cm storio. Geriau rinktis mažiau sultingus ir rūgštesnius.
  • keleto šaukštų miltų;
  • pusės litro pieno;
  • poros kiaušinių;
  • cukraus, druskos - būtinai, kitokių prieskonių - cinamono, malto muskato - pasirinktinai.
Močiutė dar dėdavo kokį 100-200 gramų varškės, bet kadangi pas mane yra asmenų, ignoruojančių šį produktą, tai ėmiau ir nedėjau :) Turbūt su varške apkepas būtų šiek tiek baltesnis ir kietesnis - man gavosi minkštokas. Nors pastovęs, aišku, sutvirtėjo.
Be abejo, dar galima įmaišyti kokių razinų, ar riešutų - kaip kam patinka.
Pienuką pakaitinau ir juo užpyliau dribsnius:
Padėjau, kad pabrinktų, o tuo metu nulupau ir sutarkavau obuolius:
Į obuolius įdėjau cukraus, cinamono, malto muskato, išmaišiau ir palikau ramybėje :)
Kiaušinių trynius išsukau su pusė stiklinės cukraus ir šiek tiek druskos. Baltymus išplakiau iki standžių putų. Trynius įmaišiau į pabrinkusius dribsnius, po to ten pat nukeliavo ir baltymai. Kad masė taptų labiau vientisa, įbėriau truputį miltų. Tešla paruošta!
Paėmiau kepimo skardą, ir sudėjau viską trim sluoksniais - dribsnių masė/obuoliai/dribsnių masė.


Beje, obuolius galima sudėti ir tiesiai į tešlą, kaip kepant dribsnių blynelius su obuoliais. Tas pats galioja, ir jei dedate kokių razinų ar riešutų - juos galima sudėti arba ant obuolių sluoksnio, arba tiesiog įmaišyti į tešlą.
Pašoviau į karštą orkaitę, esant vidutinei ugniai kepė apie pusvalandį.
Rezultatas dar skardoje:
Rezultatas jau lėkštėje:
Su uogiene ir arbata gavosi puiki vakarienė pažymint ilgesnio savaitgalio pradžią :)

oro drėkintuvas - ne prabanga, o būtinybė

Kaskart prasidedant šaltajam sezonui, vis pagalvodavau apie šį prietaisą. Taip, centrinis šildymas, kaip ir pas daugumą, išsausina orą. Bet jei galvojat, kad dėl to kenčia tik oda, tai žinokit, ne tik. Esant sausam orui, lengviau 'skraido' dulkės ir kitokios smulkiausios dalelės. Jos dar ir sukuria intensyvesnį elektromagnetinį lauką. Todėl dėl sauso oro ne tik 'traukia' odą, bet ir džiūna burna, daugiau kosėjame, jautresniems žmonėms peršti akis. O vaikučius sausam ore greičiau prigriebia slogos ir kosuliai.
Galima kažkiek gelbėtis liaudiškom priemonėm - kas šlapius rankšluosčius deda ant radiatorių, kas dubenių su vandeniu prisidėlioja. Bet jei namuose oro drėgmė ypač maža, jos gelbės trumpam, arba reikės nuolat rūpintis tokių drėkinimo priemonių 'kaitaliojimu' :)
Kadangi, kaip minėjau, galvoju įsigyti oro drėkintuvą, domėjausi šen ir ten, kas tai per daiktas ir ką jis daro. Gal kam iš jūsų irgi pravers šita informacija.
Taigi, oro drėkintuvai būna keturių tipų:

  • karštų garų
  • šaltų garų
  • ultragarsiniai
  • drėkintuvai-oro valytuvai
Pirmieji veikia arbatinuko principu - vanduo kaitinamas, garai išleidžiami į aplinką. Todėl karštų garų drėkintuvai kartu dar šiek tiek pašildo aplinką. Su vandeniu į rezervuarą galima pilti eterinių aliejų, kvapų, kitų inhaliacinių medžiagų. Šie drėkintuvai yra patys pigiausi - kainuoja apie 100 litų, +/- keliasdešimt litų.
Antrieji vandenį į orą išpučia per besisukantį ventiliatorių, todėl garai būna šalti. Šio tipo drėkintuvai ekonomiškesni ir tyliau veikia. Jie neturi šildymo efekto, kaip karštų garų drėkintuvai, bet užtai oras nuo jų tampa gaivesnis. Šaltų garų drėkintuvas piniginę palengvins kokiais 300-500 litų.
Tretieji, ultragarsiniai drėkintuvai, yra patys moderniausi, bet ir patys brangiausi. Jie labai efektyvūs, gali per valandą išgarinti apie litrą vandens. Veikimo principą man nupasakojo smulkiai, bet moksliškai ir techniškai, todėl supratau tiek, kad tas ultragarsas suskaido vandens molekules, o tada tas 'suskaidytas' vanduo išleidžiamas į aplinką. Atrodo jis kaip rūkelis toks :) Kadangi vanduo nevirinamas, šie garintuvai veikia tyliausiai iš visų tipų. Tas rūkelis, pagal pageidavimą, gali būti tiek šaltas, tiek šiltas. Tačiau šiuos garintuvus pildyti galima tik ypač švariu, geriausia šaltinio ar distiliuotu vandeniu, negalima pridėti jokių priedų, taigi jokių eterinių aliejukų :) Jei vanduo bus su priemaišomis, jos nusės visus namus kaip baltos dulkelės. Jei drėkinsite intensyviai, geriau pirkti ultragarsinį drėkintuvą su vandens filtru. Už tokį technikos stebuklą tektų pakloti apie 500-800 litų.
Drėkintuvai-oro valytuvai nuo visų kitų skiriasi tuo, kad valo orą, aišku :) Jie surenka ne tik dulkes ir kitokias smulkiausias daleles, bet ir bakterijas, žiedadulkes ir pelėsius, todėl ypač aktualūs tiems, kas dažnai kosti, serga astma ar kokia alergija. Oro valymas atliekamas orą jonizuojant. Vėl man sudėtingi moksliniai dalykėliai, bet trumpai paaiškinus, veikia taip: oras skaidomas į teigiamus ir neigiamus jonus, kurie dėl savo krūvio pritraukia kitas sklandančias ore daleles, tokias kaip dulkės, ir tada kartu su jomis nusėda. Bėda ta, kad vėlgi nusėda tokio sniegelio pavidalu visuose namuose... Mane paguodė, kad geriau tas nuosėdas periodiškai suvalyti, negu jas sukvėpuot :) Tokie ir kitokie daugiafunkciniai drėkintuvai gali kainuoti jau ne šimtais, o ir iki poros tūkstančių litų.
Visų rūšių drėkintuvai dažniausiai gali išmatuoti esamą oro drėgmę, o tada jau nustačius, kokios jos pageidaujate, ir per kiek laiko norėtumėte, kad oras būtų sudrėkintas, prasideda procesas :) Taip pat renkantis drėkintuvą, reikia pasidomėti, kokiam plotui drėkinti jis skirtas - kad nenusipirktumėte nei per galingo, nei per silpno.
Populiariausius modelius ir kainų ribas galite peržvelgti kad ir Elektromarkto kataloge. O negalėdama atsispirti savo manijai išskirtiniams daiktams, pabandžiau paieškoti ir 'kitokių' oro drėkintuvų. Šituos gražučius mielai paimčiau net kelis, radau japoniškam e-shop'e :)

moliūgų duona

Receptas šiek tiek sudėtingesnis, bet rezultatas vertas proceso - didelis, skanus, purus, minkštas ir burnoje tirpstantis skanėstas :)
Šitą saldoką, įdomaus skonio duoną galima valgyti su uogiene ar džemu, varške ar sūriu, vaisiais, skaninti plakta grietinėle arba kol šilta, pagardinti ledais :)
Naudojau:

  • keturis kiaušinius
  • 200 g sviesto
  • stiklinę cukraus (galima ir rudojo)
  • apie pusę kilogramo miltų
  • sausų mielių (apie 10 g)
  • šaukštelį druskos
  • apie pusę kilogramo moliūgo tyrės
  • šaukštelį malto muskato riešuto ir šaukštelį cinamono


Dar galima skonį pagerinti pora šaukštų romo :)

Kiaušinius išplakiau su cukrumi ir druska:


Sviestą išlydžiau ir sumaišiau su kiaušinių plakiniu. Į gautą masę sudėjau pakildintas mieles ir prieskonius ir suverčiau moliūgų tyrę. Viską gerai išmaišius, po truputį dedame miltus:


Tešla turi gautis truputį tirštesnė nei grietinė. Padedame šiltai, kad pakiltų ir pailsėtų. Pasitelkiame kantrybę ir išlaukiame apie pusę valandos. Puiki proga apsitvarkyti virtuvę :)


Po pusvalanadžio pakilusią tešlą atsargiai supilame į kepimo formą, ir gilyn į įkaitintą orkaitę :) O dabar prireiks dar daugiau kantrybės - apie 200 laipsnių karštyje moliūgų duona keps apie valandą, jei kepimo forma didelė ir neaukšta, arba apie pusantros valandos, jei forma mažesnė ir aukšta :)
Rezultatas džiugina tiek akį, tiek skrandį. Ypač skanu su uogiene :)

Tik turiu perspėti, kad tas didelis iškilimas ilgai neišsilako, kad ir kaip atsargiai vėsintumėte - visada šiek tiek susileidžia šitoji duona, nes yra labai minkšta ir puri :) Na, bent jau man neišsilaikė ir susmego sekančią dieną :)

nekeptas moliūgų pyragas

Tikrai maniau, kad moliūgų savaitei daugiausia bus prikepta pyragų. Na tų, tradicinių, dar vadinamų amerikietiškais, kai tešla paklojama ir ja užklojama :) Bet mūsų kulinarai tinklaraštininkai mane nustebino didele įvairove :) Šaunuoliai :) Nusprendžiau ir aš pasitempti, ir pasikuitusi radau šitą įdomų dalykėlį - nekeptą moliūgų pyragą. Be jokios tešlos ir ugnies :) Gal labiau tinkamas vasarą atsigaivinti, bet skonis labai įdomus, ir rudeninę nuotaiką praskaidrino :) Taigi naudojau tokius produktus:

Gaminimas irgi labai greitas. Želatiną supilame į pašildytą vandenuką ir paliekame pabrinkti.

Kol brinksta, ant nedidelės ugnies pakaitiname apie pusę skardinės kondensuoto pieno.
Nuolat maišykite, kitaip ims svilti, ir tada pamaišius nuo dugno atsiskirs rudi degėsiai, kurie anaiptol nepuošia :) Svarbiausia neužvirinti!



Supilame želatiną į pakaitintą pieno dalį ir maišome, kol visiškai ištirps. Veiksmas reikalauja šiek tiek kantrybės :)


Dabar greitai greitutėliai pasiruošiame moliūgo masę - tiesiog sudedame į ją prieskonius.

Tada sumaišome ją su likusiu kondesuotu pienu, supilame ir pakaitintą pieną su želatina. Viskas!

Gautą masę pilame į pyrago formą arba truputį paaliejuotas formeles keksiukams, ar kitokius indelius, ir už valandos ar dviejų (priklausomai nuo indo didumo), jau turime saldžią užkandėlę prie kavos ar arbatos.
Skirtingai nei aš, galite papuošti kokiomis šokolado drožlėmis, ar ne itin saldžia plakta grietinėle. O aš skubėjau ragauti :) Labai saldu :)

prieskonių mišinys moliūginiams patiekalams

Kadangi patys moliūgai dažniausiai neturi labai ryškaus skonio, jį galima lengvai pabrėžti prieskoniais. Moliūgo savaitei besibaigiant, skubu paskelbti ir prieskonių mišinio moliūgams sudėtį.
Galimos dvi šio mišinio variacijos - saldiems ir nesaldiems patiekalams.

Mišinys saldėsiams iš moliūgo:

  • trys dalys cinamono
  • dvi dalys malto imbiero
  • viena dalis malto muskato riešuto
Taip pat gaminant desertus iš moliūgo, labiau tinka rudasis cukrus, negu paprastas. Dera moliūgas ir su vanile.

Mišinys antriesiems patiekalams iš moliūgo:
  • viena dalis cinamono
  • dvi dalys malto imbiero
  • viena dalis malto muskato riešuto
  • dvi dalys maltų kvapiųjų pipirų
Dalys orientacinės, kiekvienam patiekalui galima atrasti kažką naujo. Sėkmės bandymuose!

moliūgų tyrė - 4 būdai pasigaminti

Toliau pasakoju apie moliūgus. Jei jau turime namuose puikų moliūgaitį, dažniausiai mums reikės iš jo pirmiausia pasigaminti tyrę, kuri naudojama gaminant daugumą moliūginių patiekalų.

Kad ir kokia įranga būtų jūsų virtuvėje, tyrę galite pasigaminti visi.

Vakar prisiminti, kaip tai daroma teko ir man, todėl galiu pailiustruoti savo pačios nuotraukomis :)

Pradedame nuo moliūgo apdorojimo:
gerai nuplauname



perpjauname pusiau (jei moliūgas didelis, reiks panaudoti jėgą :)


išskobiame sėklas (tam tinka ledų šaukštas, bet gaunasi puikiai ir su paprastu)


supjaustome gabalais (tik labai nesmulkiname, juk po to reikės nuo odos atskirti, aš gal šiek tiek persistengiau :)


O nuo šitos vietos jau galite rinktis sekantį žingsnį.

Pirmas variantas - dedame moliūgo gabalus į mikrobangų krosnelės indą, įpilame puodelį vandens, uždengiame ir kepame apie 15-30 minučių priklausomai nuo gabalų dydžio.

Antras būdas - kepti orkaitėje. Tačiau tai truks ilgiausiai iš visų būdų. Vėlgi reikės indo su dangčiu, įpilti apie tris puodelius vandens, sudėti moliūgą žievėmis į viršų ir pašauti karšton orkaitėn. Palaikant apie 200 laipsnių karštį, užtruks apie valandą, kol moliūgas bus reikiamo minkštumo.

Trečias būdas yra mano mėgstamiausias, bet reikia turėtų garų puodą arba garintuvą. Vandens įpilame tik tiek, kad neišgaruotų per 20 minučių. Vanduo neturi liesti moliūgo, bet geriausia, kai jis kuo arčiau vandens paviršiaus. Gariname keliolika minučių. Šis būdas itin greitas ir patogus, ir moliūgas po to labai lengvai 'išsineria' iš odelės.

Ketvirtas būdas patiks naudojantiems greitpuodį. Vandens reikia pilti nedaug. Iš pradžių nustatome patį didžiausią karštį, o kai puodas ims šnypšti, sumažiname iki vidutinio. Rezultatas panašus į kepimo garuose - moliūgo minkštimas tiesiog pats atsiskiria nuo odelės.



Kai jau turime minkštą moliūgą, viskas paprasta - atskiriame minkštimą nuo žievės ir sutriname į vientisą tyrę. Lengviausia tai daryti blenderiu arba mikseriu. Yra išeitis ir neturintiems nė vieno - imkite tinklelinį sietelį, ir paprasčiausiu šaukštu pertrinkite moliūgo masę. O galima netgi naudoti bulvių trintuvę :)



Svarbu - jei jūsų moliūgas vandeningas, t.y. matote, kad masei (arba tyrei) pastovėjus, atsiskiria vanduo, pasistenkite kiek įmanoma jo nupilti. Galima net šiek tiek nusunkti, kaip gaminant bulvių tarkius cepelinams. Jei masė bus vandeninga, patiekalas gali būti labai minkštas, o pyragas iš tokios masės gali gautis glitus arba neiškilęs.

Viskas - jau turite moliūgo tyrę, ir galite naudoti ją bet kokiam patiekalui :)

moliūgai - kaip išsirinkti

Ech, ta moliūgų savaitė :) Privertė gerokai informacijos apie moliūgus tiek prisiminti, tiek pasieškoti.
Pirmiausia - apie pačio moliūgo pasirikimą. Jei rinksitės turguje ar pas ūkininkus, pamatysit, kad moliūgai būna ne tik dideli, apvalūs ir oranžiniai. Pasaulyje yra tūkstančiai jų rūšių - pradedant labai dideliais, kurie auginami perdirbimui, baigiant mažulyčiais įvairių formų ir spalvų dekoratyviniais moliūgais. O kuriuos geriausia rinktis gaminant?
Na, pirmiausia reikia skirti, kas yra 'pumpkin', o kas 'squash'. Lietuviškai, deja, abu žodžiai reiškia moliūgą. Iš tikrųjų, 'pumpkin' yra tikrasis moliūgias, o' squash' - jau arčiau apvaliųjų cukinijų ar aguročių.
Maistui labiausiai tinkami pumpkin'ai yra šie:
1. Baby Bear - mažiukai, tvirti, ryškiai oranžiniai moliūgėliai, tinkantys tiek saldiesiems, tiek antriems patiekalams.


2. Crown Prince
- irgi nedideli, bet pilkos spalvos. Viduje ryškiai geltoni. Labiau tinka nesaldiems patiekalams.


3. Delicata
- pailgi dryžuoti moliūgai, puikiai tinkantys įdarytiems patiekalams. Turi tokį skanų riešutų skonį.


4. Small Sugar
- atrodo visiškai kaip Baby Bear, tik didesni ir kartais 'pailgesni' :) Bet užtai yra labai saldūs, todėl tinkamiausi pyragams ir kitiems saldėsiams.


5.
Sweet Dumpling - mažiukai, iškilusiomis rievėmis. Dažniausiai būna žaliai-baltai dryžuoti, bet yra atmainų ir oranžiniai-žaliai dryžuotų. Nedideli, gražučiai, saldūs :)


6.
Sweet Mama - tamsiai žali, mažučiai moliūgėliai su ryškiai geltonu minkštimu. Labai tinkami įdarymui - tiesiog išskobkite, paprieskoniuokite, įdarykite savo mėgstamiausiu įdaru ir į orkaitę :) Nėra labai saldūs, nepaisant pavadinimo.


O dabar apie 'squash' tipo maistinius moliūgus.

1. Butternut - pats dažniausias viso pasaulio virėjų pasirinkimas. Pailgos kriaušės formos, gelsvos, rusvos, kreminės arba baltos spalvos su ryškiai geltonu minkštimu. Turi puikų skonį, primenantį riešutus (iš čia ir pavadinimas), kuris, paryškintas cinamonu, muskatu ir ruduoju cukrumi, tampa nepakartojamu.


2.
Spaghetti Squash - geltonas apvalus squash'as ypatingas tuo, kad pakaitinus jo minkštimas sukrenta į spagečių pavidalo masę. Užtenka pridėti mėgstamo salotų užpilo, ir turime puikias salotas garnyrui :)


3. Turban Squash - tikrai mačiau daug kartų ir Lietuvoje pardavinėjant. Gražiai atrodo, būna labai spalvotų, skirtingų spalvų maišalynių. Labai tinka įdarymui, yra tvirtas ir skanus.


4. Onion Squash - kaip pavadinimas pasakinėja, nedidelis, svogūno formos, šviesiai oranžinis squash'as. Lietuvoj matyti neteko. Minkštas, ilgai nesilaiko, bet iš jo gaunasi puikios košės, sriubos, padažai.


5. Acorn Squash - maži, tamsiai žali, šiek tiek smailėjančiu galiuku ir giliai 'kantuoti'. Kad nereiktų vargi lupant, perpjaukit pusiau, paprieskoniuokit, įdarykit puseles ir turit puikų ryškaus skonio patiekalą. Minkštimas kol šviežias, turi šiek tiek kartumo, kaip pipiriukais pabarstytas atrodo :) Bet iškepus tai tampa labai dideliu privalumu :)


Dar svarbu perkant moliūgą - išsirinkite tą, kuris yra vidutinio dydžio, turi būdingiausius savo veislei ypatumus, yra 'neišsikraipęs', nepažeista, be įtrūkimų ir nesusiraukšlėjusia odele, tvirtas, kietas, sunkus, atrodo šviežias. Moliūgo odelės spalva turi būti vientisa, t.y. jei jis oranžinis, tai oranžinis turi būti visas, be jokių kitos spalvos dėmių.
Na, ir aišku, išsirinkit tokį moliūgą, kad galėtumėt panešti :)
Vėsioje ir saulės neapšviečiamoje patalpoje moliūgus galima laikyti pakankamai ilgai, squash'ai laikosi trumpiau, nes yra minkštesni. Perpjautus geriausia laikyti šaldytuve, ne daugiau nei kelių parų.
Sėkmingo moliūgavimo! :)

geras įrašas=geras darbas (Blog Action Day 2008)

Dar iki šios dienos pabaigos spėsiu ir aš pabloginti apie poverty - šių metų Blog Action Day temą. Nors esu visai "žalia" blogerė, tik pradėjusi prisijungiau prie visų man įdomių blogų iniciatyvų - kaip sakoma, jei jau pradėti, tai kaip reikalas :)
Mes galim viską pakeisti - berods, Mamontovas kažkada pasakė :) Ir vieno žmogaus pastangos yra gerbtinos, o jei mūsų daug, tuomet rezultatas gali tapti ir pastebimu. Ir nereikia užsimoti daug, ar išleisti daug lėšų. Tiesiog skirkim kelias minutes, šypseną, dėmesį tiems, kuriems to trūksta. Pasidalinkime tuo, ko turime per daug, ar mums nereikia - vargingai gyvenantiems žmonėms pravers viskas - drabužiai, baldai, maistas, buities reikmenys. Nors truputį padėkime gerovės pusiausvyrai pasaulyje svirti link viduriuko - mes turime daugiau, tai duokime tiems, kurie turi mažai...
Dar daugiau paprastų, kasdienių idėjų, kaip padėti vargingiesiems, rasite šiame puikiame straipsnyje - 88 Ways to DO Something About Poverty Right Now. Idėjas surašė paprasti žmonės - tokie kaip aš ir tu.

iškalbingas snukelis

Šiandien su Redvel skenavome parduotuves :) Jinai, kaip visada, nesąmonių prisifotografavo (išskyrus tą puikią suknelę M&S), o aš pro šitą negalėjau praeiti... Iškeisčiau visus savo interjerus ir padizaininimus į šitą vieną "detalę" :)

Ir aš tikrai nepalikčiau vargšelio taip liūdėt, vedžiočiaus po parduotuves :)

P.S. Linkas už linką, brangioji :) Jokių kokteilių daugiau neskolinga :)

gyvosios sienos

Šitą nuorodą gavau prieš kelias dienas, ir, nors apie vinilinius sienų "lipdukus" (vinyl skins) buvau girdėjus, tokių puikių jų nuotraukų ir e-commerce junginio nebuvau mačius.
Svetainėje, išsirinkus piešinį, galima kaitalioti tiek sienos, tiek ornamento spalvas, ir taip išsirinkti geriausiai tinkantį derinį. Po to užsakome, sumokame, ir po kelių dienų gauname siuntinėlį.
Nors įsivaizdavau, kad užklijavimas gali būti, bent jau man, sudėtingiausia dalis, paskaičius instrukcijas ir pažiūrėjus video, ir tai atrodo visai lengva :)
Šis interjero pagyvinimo būdas man be proto patinka, nes yra netradicinis, spalvingas, efektingas, "neįrėmintas", pritaikomas bet kokio stiliaus interjere (net ir ofisuose!), ir taip greitai išgaunamas.

Nors gavosi panašus į reklaminį įrašas, bet su svetaine manęs niekas nesieja, aš tiesiog negaliu atsispirti tokiems įdomiems "padizaininimams". Jei kas turit netradicinių interjero dekoravimo pavyzdėlių, mielai ir juos aprašysiu.
O šiaip tai išsirinkau šitą svajingą augalinį motyvą miegamojo pagyvinimui, puikiai tiktų ant mano švelniai persikinės sienos :) Dabar tik reikia approvinimo iš šeimos galvos :) 100 eurų nesimėto, bet taip noriu, taip noriu... :)
Su tokiu grožiu tikrai neįmanoma nieko pridarkyti, čia būtų vienas tų mano padizaininmų, kuriais didžiuočiausi :)

O kada nors, kai turėsiu malonumą dekoruoti kampelį mažam žmogeliukui, tikrai sukursiu jam ką nors tokio žaismingo ir spalvoto, kaip šitie mieli išdykėliai paukšteliai...

O gal kas nors iš jūsų jau yra išbandę šitą grožį savo namuose? Mielai parodyčiau nuotraukytes visiems, čia užklystantiems :)
Arba pakomentuokite, kur pirkote, kaip "užsilipdė", kokie bendri įspūdžiai?
P.S. Visai neseniai pridėjau dešinėje mano skaitomų blogų sąrašėlį - daugumos temos panašios į tas, kuriomis čia rašysiu, bet gal rasit mano mėgstamiausiuose ir sau ką nors naudingo :)

Visų paveikslėslių (c) MiraEnTuInterior

Blog Widget by LinkWithin
Search Engine Submission - AddMe