sekmadienio pietūs

Savaitgalis... Tos dvi dienos labai teisingai duotos - viena pasiilsėti, kita - visokiais malonumais užsiimti prieš kitą darbo savaitę :)
O užsiėmusi tikrai buvau - tą pastebėjo belaukntys SuperAkcijų apžvalgų. Nė pro kur mielieji, nesigavo jus pradžiuginti nuolaidomis. Dulka akcijiniai laikraštėliai virtyvėje ant palangės, ir niekas jų neatverčia... Tikiuosi, kitą savaitę pavyks atnaujinti šitą projektėlį, ir visi bus laimingi: aš - kad rašau, jūs - kad skaitot, laikraštėliai - kad bus pavartyti :)
Kadangi, kaip minėjau, šiandiena skirta maloniai veiklai, okupavau virtuvę iškart po pusryčių. Sumaniau vieną eksperimentą įgyvendinti. Kažkada vyras pasakojo, kad jo mama gamindavo raugintais kopūstais įdarytą vištą. Aš tokio įdaro recepto nebuvau girdėjus, ir nei visagalis Google, nei senosios ar moderniosios receptų knygos man nepadėjo. Radau tik, kad taip vištą įdarydavo vokiečiai, olandai, o senovėje - ir prūsai bei kuršiai. Nenuostabu, manasis juk nuo pajūrio kilęs. O aš, tamsi dzūkaitė, girdėt negirdėjau tokio dalyko :)

Taigi kaip ir visada, pasiryžau eksperimentuot. Nors eksperimentas paprastas - nieko įmantraus neprigalvojusi, nuspredžiau tiesiog pamarinuotą vištą tais kopūstais ir įdaryt. Apie jokius priedus ar specialias procedūras tokiam receptui nieko juk neradau, o ir nemanau, kad senovinis receptas būtų su kokiomis mandrybėmis :) Buvau beveik tikra, kad tokį skanumyną kaip kepta višta, tokiu dalykėliu kaip rauginti kopūstai bus sunku sugadinti :) Ir neklydau :)
Taigi pirmiausia paruošiau vištelei vonią, t.y. užmerkiau marinatan :) O jis paprastas, bet veiksmingas:

• pora šaukštų aliejaus
• vieno apelsino sultys
• šaukštas garstyčių
• šaukštelis cukraus
• šaukštas druskos
• baziliko, citrinžolės, raudonėlio, čiobrelių, rozmarinų, kmynų, aitrios maltos paprikos, saldžios maltos paprikos - visko pagal skonį ir pageidavimą
• visa galvutė susmulkinto česnako

Tiesa, užmerkti į marinatą neužtenka - reikia vištelę ir pamasažuoti, ir patrinti, česnakiukų ir skystimėlio už odelės užkišti :) Tada palikau ją porai valandų pamiegoti tam kvapniam mišiny...

Po tų poros valandų marinatu kvepia visa virtuvė. Bet prie jo reiktų labai neprirasti - kepant vištai tas kvapas pavirs iš mielo, nosį kutenančio, iki itin malonaus, verčiančio išsiskirti seiles :)
Raugintus kopūtus perploviau šaltu vandeniu - taip darau visada, kad ir ką iš jų gaminčiau, tai šįkart irgi maniau, kad nepakenks. Man jų reikėjo nedaug, apie pusės kilogramo, nes vištelę rinkomės mažą, juk pietūs dviems, o mes ne kokie paršiukai :)

Gerai, kad vištelei jau nerūpi, nes gyvai būnant, ne pati maloniausia būtų sekanti procedūra - raugintais kopūstais prikimšau jos vidų. Pakankamai standžiai, svarbu, kad prikimšus, odelė duotųsi susegama. Tam naudoju paprastus medinius dantų krapštukus. Dar apvyniojau sparnelius ir pėdutes folija, kad per daug neapskrustų. Marinato irgi neišpyliau lauk - supyliau į skardą.

Kepiau vištelę apie valandą, didesnei, aišku, tektų ilgiau skrudintis. Laikas nuo laiko reikia palaistyti, baigiant kepti - folijas nuimti. Jei nesat tikri, ar mėsa iškepė, griebkit vėl medinį smeigtuką ir beskit į krūtinėlę kuo giliau - jei pasirodo rausvas skystis, dar reiktų pakepti. Jei permatomas, balsvas kaip sultinys - vištelė paruošta.

Mes skanavom su virtom, o po to apkeptom bulvių puselėm. Mėsytė minkštutėlė, kopūstai puikiai išsitroškinę, namai ir laiptinė kvepia taip, jog praverstų užsirakinti, kad alkani kaimynai į svečius nesugalvotų brautis :)