nesėkmės virtuvėje: Elžbietos miego ir kavos perteklius

Jau jau...
Po truputėlį...
Įsibėgėja nesėkmės konkursas! :)

Viešinu dar vieną nesėkmę - šįkart ja su mumis dalinasi Elžbieta. Ir dar pateikia puikių patarimų, kaip išvengti tokios nesėkmės, o jai įvykus - tikslingai panaudoti padarinius :) Suteikiu žodį:

"Ar mėgstate kavą? Ar mėgstate kavą taip, kaip mėgstu ją aš? Net ir paryčiais, kai akys dar neatsimerkė, autopilotas veda tiesiai į virtuvę. Lygiai taip pat užmerktom akim ir statomas ant viryklės virdulys. Kol vanduo bando užvirti, išsiimu aukštą metalinį indą su kava. Pasiruošiu puodelį, įberiu į jį kavos, šiek tiek cukraus. Tingiai pamaišau... per tą laiką užverda vanduo. Aišku, nukaičiu, ir pilu vandenį į puodelį... pilu...pilu... ir kila klausimas, kodėl į puodelį telpa tiek daug vandens? Smalsumas nugali ir akys atsimerkia. Atsimerkia!!!!! Puodelis kaip stovėjo taip ir stovi, o vanduo supiltas į indą su kava. Daug kavos tada buvo :) ir gana stiprios :)

Pataisymui siūlyčiau:

1. Atsibusti ir atsimerkti prieš ką nors darant
2. Perkošti kavą, sušaldyti kubeliais ir taip naudoti sirupams, desertams
3. Perkošti kavą, dar atskiesti vandeniu ir pavaišinti visą laiptinę
   
4. O svarbiausia - gerti normalią kavą, o ne tokį plikytinuką :)))) "

Nėra net ką ir pridurti :) Kavos mėgėjai, vienykimės :)

A, paerzinsiu dar dėl prizų :) Iš jūsų pasiūlymų negavau, todėl sugalvojau pati. O tada dar vieną idėją vyras pasiūlė. Dabar tik reikia apsispręsti, kas geriau - ar mano sugalvotas "rimtasis" prizas, ar vyro sugalvotas "crazy" prizas. O gal abu? :)

nesėkmės virtuvėje: rūgštus meškinijos Napoleonas

Iš pradžių atskriejo komentaras, o po to ir laiškas nuo Meškinijos, kuri kažkada pasiryžo pradžiuginti vyrą tikro karvedžio vertu saldėsiu - tortu Napoleonu. O kaip iš saldėsio gavosi rūgštėsis, pasakoja pati autorė:

"Kažkada seniai seniai buvo vyro gimtadienis, ir sugalvojau iškepti tortą Napoleoną. Viską kaip ir padariau beliko padaryti kremą ir pertepti.
Pasiėmiau grietinės litrą, cukraus maišelį, dar kažkaip pagalvojau kad jis ne cukraus maiše, o paprastame maišelyje supiltas, bet minčių paragauti net nekilo... Su mikseriu plaku sau, galvoju reikia paragauti - kaip kalė per smegenis kažin koks keistas skonis. Galvoju, kas čia per nesąmonė, reikia dar paplakti. Dar plaku, paragauju - vistiek kažkokia nesąmonė... Bet svarbiausia, kad nesuprantu, kodėl toks skonis - kažkoks metalo skonis. Taip aš dar kokį pusvalandį vargau, kol sugalvojau paragauti tą cukrų. O ten po velniųųųųųųųų - ne cukrus, o citrinos rūgštis, kurią vyras iš kažkur parsivilko ir dar tokiame kiekyje...
Taip ir baigėsi tada mano tortų kepimas - vėl pabandžiau tik po kokių šešių metų. Na, žinoma ir labai gaila buvo litro grietinės..."

Puiki nesėkmė, jei taip galima išsireikšti :) Padeda prisiminti, kad gaminimo eigoje visuomet verta paragauti...

O kur tavo nesėkmė? Kodėl dar ne mano e-mail'e? :D

kriaušių-raudonųjų serbentų pyragas

Kriaušių savaitei atėjus, prisiminiau šitą pyragą, gamintą dar vasarai įpusėjus, bet taip ir nepaskelbtą. Teko pasikuisti fotoaparato atmintyje nuotraukų, bet dar ilgiau teko sukti galvą, kokį ir iš kur ištrauktą receptą sudarkiau... Prisiminiau :) Dariau pagal Sonatinos kriaušių pyragą.
Kaip visada, darkyti recepto neplanavau - ieškojau, kur panaudoti kelias bebaigiančias pernokti kriaušes. Receptas patiko ir toks, koks yra, bet apsižiūrėjau, kad migdolų drožlių turiu vos porą šaukštų, nekalbant jau apie maltus. O dar čia žvilgsnis užkliuvo už dubens raudonųjų serbentų šaldytuve, kuriems recepto planavau ieškoti kai sunaudosiu kriaušes. Va, tada ir gimė mintis sudėti juos kartu - kriaušių saldumas ir serbentų rūgštumas, kodėl gi ne..?
Dar pridėjau daugiau cukraus, išėmiau citrinos žievelę ir sultis, neturėjau vanilės ekstrakto, bet radau migdolų, koregavau kai kuriuos kiekius... Žodžiu, savam stiliuj :D
Taigi, sudarkius originalų receptą, sunaudojau:

• 175 g sviesto
• 150 g cukraus
• šaukštelį migdolų ekstrakto
• 2 kiaušinius
• 250 g miltų
• šaukštelį kepimo miltelių
• pusę šaukštelio sodos
• šaukštelį tarkuoto muskato riešuto
• 140 ml grietinės
• 3 sultingas ir saldžias kriaušes
• dubenėlį raudonųjų serbentų

Sviestą išsukau su cukrumi, ekstraktu ir kiaušiniais.
Į gautą masę nukeliavo miltų, druskos, kepimo miltelių, sodos ir muskato mišinys, o galų gale ir grietinė. Tešlą turim :)
Kriaušes nulupau ir supjausčiau riekelėmis. Serbentai atsisveikino su šakelėmis - lengviausia ir greičiausia tai daryti naudojantis paprasčiausia šakute - net nežinau, kur šitą būdą nužiūrėjau :)

Apdorojus kriaušes ir serbentus pamačiau, kad abiejų turiu tikrai daugiau nei vienam sluoksniui. Todėl susiradau aukštesnę formą, ir pasiryžau daryti du. Taigi: tešla-kriaušių riekelės-serbentai...

Vėl tešla...Ir vėl kriaušės-serbentai...
Vos vos užteko tešlos paskiausiam sluoksniui, bet šiaip ne taip aptepliojau :)
Nepaisant to, tiek kriaušių, tiek serbentų dar liko, bet ne bėda - buvo kuo nuraminti skrandį laukiant, kol pyragas iškeps. Kepė apie 40 minučių, 180° C orkaitėje.
Perpjovus tie du sluoksniai nelabai matėsi - aiškiai per mažai tešlos tarp jų sudėjau, todėl gavosi toks vienas platus vaisių sluoksnis su šiek tiek tešlos :)
Bet kokiu atveju, šis mažas nepasisekimas skonio negadino. Ragavome ir gardžiavomės :) Gal cukraus reikėtų dar bent kelių šaukštų, nes paragavus kąsnį su daugiau serbentų, susiraukdavome kaip citrinos atsikandę :) Arba mažiau tų serbentų tiesiog :)

Pabaigai - klausimas visai ne į temą :) Turiu nemažai aitriųjų paprikų, ir kilo mintis jas užkonservuoti į stiklainėlius - gal kas turite laiko patikrintą marinato receptą?

namų tvarkymas: greičiau ir efektyviau

Taip, toliau tęsiu tą mažytę naują patarimų seriją :) Savaitgalį tvarkydami namus su vyru įsikalbėjome apie tai, kaip mes su juo vis dar skirtingai suvokiame, nuo ko pradėti ir kaip ką valyti. Ech, tie vyrai, reikia džiaugtis, kad išvis padeda, bet tada pamaniau, kad gal ne tik vyrams, bet ir pradedančioms šeimininkėms padėtų toks įrašas. Kaip sakė mano vyras, jis net nesusimąsto, ką po ko reiktų tvarkyti ir jam net galvon nešauna, kad namų tvarkymas vyksta pagal savotišką "sistemą". Tiesiog daro, ką jam pasakau, arba sutvarko, ką mato esant netvarkinga, ir nemato skirtumo, ar pirma valyti dulkes, ar siurbti kilimus...

Žinoma, svarbiausia apskritai tvarkytis :) bet aš tikiu, kad žinant kelias gudrybes ir susidėliojus viską sistemingai, tas procesas bus trumpesnis, efektyvesnis ir dėl to netgi malonesnis. Taigi patyrusios šeimininkės gal ir nesužinos daug naujo (bet visada gali paprieštarauti ar pridurti komentaruose), tačiau manau bus skaitytojų, kuriems pravers mano patirtis ir pastebėjimai.

via plan59.com

1. Geriau anksčiau, nei vėliau
Labai paprasta ir lengvai atsimenama taisyklė - visokios dėmės ir plėmai išvalomi lengviau vos jiems "įvykus". Kuo ilgiau delsite, tuo sunkiau bus išvalyti. Pavyzdžiui, žinau iš patirties, kad pomidorų padažo dėmė išsiplauna puikiai, jei į jos "gimimą" sureaguojama tuoj pat :) Išmokau po to, kai virtuviniai rankšluosčiai, kurie su tokia dėme pateko į skalbinių krepšį, net po kelių skalbimų ir visokių priemonių išbandymo išdavikiškai demonstravo rausvas dėmes...
Vienintelė išimtis šiai taisyklei yra paprasčiausias purvas, kuris pakliūna ant kilimų dar šlapias - jį lengviau tiesiog susiurbti išdžiuvusį.

2. Iš viršaus į apačią
Su žemės trauka nepakovosi, kad ir kokia išradinga šeimininkė būtum :) Todėl namus reikia tvarkyti iš viršaus į apačią - pradėkime nuo lubų kampučių, palubės lempų, paveikslų rėmų, lentynų. Leiskimės žemiau ir nuvalykime baldų paviršius bei palanges. Galiausiai imkimės grindų. Juk viskas krinta žemyn, o laikantis tokios krypties, nereiks jokio paviršiaus valyti du kart.
Ši kryptis galioja ir plačiąja prasme - tvarkant namą, pirmiausia reiktų imtis aukščiausio aukšto. Tinka ji ir pačia siauriausia prasme - juk langą ar veidrodį irgi valome nuo viršaus į apačią.

3. Sausai, po to šlapiai
Tvarkantis namus, pirmiausia reiktų atlikti tuos valymo darbus, kurie yra "sausi" - nuvalyti dulkes, išsiurbti kilimus; ir tik po to pereiti prie "šlapių" - langų valymas, grindų valymas. Manau, logikos čia ilgai aiškinti nereikia.

4. Laikas irgi padeda
Paradoksas - greičiau sutvarkyti namus padės ir laiko "tempimas" :) Na, gal ne visai tempimas, greičiau laiko ir darbų planavimas. Pavyzdžiui, prieš pradedant tvarkyti virtuvę, apipurkškite valikliu tą aptaškytą dujinę viryklę ar su kalkių apnašomis susidraugavusią kriauklę. Kol nuvalysite visus kitus paviršius, sutvarkysite maisto atsargų spinteles ir išvalysite šaldytuvą, chemija bus padariusi savo darbą ir užteks dujinę viryklę ar kriauklę nuvalyti ir nuplauti, be jokio trynimo ar brūžinimo, kuris ne tik reikalauja jėgų bei laiko, bet ir gadina paviršius.
Nors laiko planavimas man nesvetimas, šį jo pritaikymą namų tvarkyme perėmiau iš savo vyro. Kažkada, kai tik pradėjome gyventi kartu, paprašiau jo sutvarkyti ir išvalyti vonios kambarį. Po 15 minučių jis atėjo ir paklausė, ką man dar padėti, kol vonia "valosi" :) Užmečiau ten akį ir supratau vyriškos logikos žavesį - vonia, vonios kriauklė, dušo kabinos sienelės, unitazas ir net veidrodis buvo nupurkšti atitinkamais valikliais ir tikrai "valėsi" patys. Mano nuostaba buvo nesuprasta, nes jam tai atrodė savaime suprantama. Sutvarkęs balkoną ir atlikęs dar kelis darbelius, po to jis visą vonios kambarį išvalė iki blizgesio tik per 20 minučių...

5. Įdarbinkite tinkamus pagalbininkus
Ne, turiu omenyje ne kokį samdomą Misterį Properį, o tiesiog tai, kad turint reikiamus ir kokybiškus įrankius bei priemones, namų tvarkymas bus lengvesnis ir greitesnis :)
Pirmiausia išsirinkite jūsų namų paviršiams tinkamus valiklius ir ploviklius. Geri valikliai pigūs nebūna - galėčiau įrodyti šimtais istorijų. Sutaupyti galima renkantis universalias priemones, tačiau kai kurie paviršiai - pavyzdžiui, viryklės su stiklo keramikiniu paviršiumi, parketas, plaunami tapetai - reikalauja specialių valiklių ir čia taupyti nepatartina. Naudojant specialias priemones tokie specifiniai paviršiai tarnaus ilgiau, mažiau rizikuosite juos nevykusiai "padailinti" ar net sugadinti.
Kai kalba eina apie specifinius ar jautrius paviršius, aš linkusi pasitikėti jų gamintojų rekomendacijomis, kaip ir su kuo jie turi būti valomi - juk kas geriau, jei ne pats gamintojas, žinos, kaip prižiūrėti jo prekę? Rekomendacijas paviršiams ir įspėjimus rasite ir ant pačių valiklių pakuočių. O jei jau bandote kokį naują valiklį arba norite juo valyti kokį nors specifinį paviršių (kad ir paveikslo rėmą ar kitokį medinį daiktą), geriau atlikite mažą testą nematomoje daikto/paviršiaus pusėje, kad įsitikintumėte, kad valiklis ir paviršius tikrai nesureaguos "piktybiškai"... Ir niekada nepurkškite/nepilkite valiklio tiesiai ant paviršiaus - net jei jo skiesti nereikia, pilkite ant šluostės, ir tuomet testuokite ar valykite. Pastarieji du patarimai iš karčios patirties :)
Žinoma, valikliai nebūtinai turi būti cheminiai, aš vis mėgstu savo patarimuose įdėti liaudiškų, ekologiškesnių priemonių - apie tokias būtinai dar rašysiu, nes jos tikrai nenusileidžia efektyvumu, o juo labiau kaina.
Dėl įrankių - jų tikrai daug nereikia. Pažįstu namų šeimininkių, kurios ir be dulkių siurblio išsiverčia... Turėkite dar šluotą ar šepetį grindims plauti, kibirą ar didesnį dubenį, guminių šluosčių, kempinėlių, sausų šluosčių, grindų šluostę. Apsižvalgykite buities skyriuje parduotuvėje - galbūt akį patrauks dar kas nors, kas gali jums palengvinti ir pagreitinti namų tvarkymą - speciali dulkių šluostė, stiklo valymo įrankis ar pan.

Tik penki patarimai, bet pagal juos tvarkant namus "sistemiškai" ir tinkamai pasiruošus, tikrai pastebėsite, kad darbas einasi lengviau bei greičiau. Kaip visuomet, labai laukiu papildymų komentaruose - neabejoju, kad kiekviena/-as turite savo gudrybių, kaip greičiau įsileisti švarą į kiekvieną namų kampelį :)

P.S. Čia priėjo mano vyras, ir pasakė, kad įdomiausių ir mažiausiai girdėtų patarimų ne tik namų tvarkymo, bet ir maisto gaminimo klausimais sulaukčiau iš viengungių vyrų, negyvenančių su mamomis ar draugėmis - juk visus metodus jie sugalvoja ir išranda patys, vadovaudamiesi ta vyriška logika, kuri moteris kartais labai nustebina, tiek blogąja, tiek gerąja prasme... :D