Mano nesėkmė virtuvėje: rezultatai ir prizai

Žinau, kad laukiat ;) Gal paguos jus tai, kad ne iš piktos valios savaitę kankinau, o tik dėl tų pačių darbų. Ech, labai jau neoriginalus pasiteisinimas mano...

Žodžiu, balsavimas vistiek įvyko kaip ir buvo planuota, kadangi buvau nustatčiusi kad vėliau 14 dienos balsai būtų nepriiimami - ir šįkart automatika nepavedė ;) Ir jau nekankinsiu daugiau, jūsų dėmesiui - rezultatai (spauskite ant paveiksliuko didesniam vaizdui):


Viso sulaukėm 47 balsų, ir daugiau nei pusę jų "nusinešė" Silvija su savo namine bomba :) Antroje vietoje neabejotinai yra Rasa ir jos keksiukai, o trečiają per plauką, bet žinoma, kad pelnytai, iškovojo Žalia Varna. Sveikinu šio mažo konkurso nugalėtojas! Silvijai iškeliaus virtuvės komplektėlis - kad saugiau ir švariau dirbtųsi, na o Rasą ir Žalią Varną pasieks "virtuviniai" suvenyrai ;)

Labai dėkoju visiems už dalyvavimą - be jūsų šiuo man itin darbingu metu blogas būtų buvęs visai tuščias. O ir istorijos be abejo įdomios, vertingos ir naudingos tiek virtuvės pradinukams, tiek profesionalams ;)

Prizų nuotraukas įdėsiu, kai tik grįšiu namo ir paruošiu siuntimui, o nugalėtojas prašau brūkštelti savo kontaktus man į el. paštą, kad siuntinukai jus pasiektų dar šventiniu laikotarpiu ;)

Mano nesėkmė virtuvėje: balsavimas prasideda!

Taigi šiandien gruodžio 1-oji, ir šiandien prasideda balsavimas konkurse "Mano nesėkmė virtuvėje". Balsavimo formą matote kairėje, o dabar šiek tiek trumpai ir statistiškai:

• Konkurse dalyvauja aštuonios dalyvės :) Nė vieno vyruko...
  
• Viso atsiųsta nesėkmių - 13. Kaip nesėkmėms, tai labai simbolinis skaičius :)
• Istorijos buvo priimamos nuo rugpjūčio 8 iki gruodžio 1 dienos
• Balsuosime iki gruodžio 14 dienos imtinai.
  
• Prizai yra net trys - trims pirmoms vietoms. Kadangi konkursas "virtuvinis" - tai ir prizus tokius išrinkau, kad su jais bent dalies nesėkmių pavyktų išvengti :)

Na o dabar plačiau :) Tiesą sakant, tik šis konkursas pastarajį mėnesį priversdavo užsukti čia, nes virtuvėje sukiojaus retai, dar rečiau gaminau kažką ypatingo, o jau parašyti nesigavo beveik nieko... Betgi negaliu apsiskelbusi karve neduoti pieno :D t.y. paskelbusi konkursą dingti sau kaip niekur nieko :) Todėl bandžiau tartis su blogger, kad atsiųstus man laiškus talpintų kaip įrašus automatiškai, bet mano kompiuterinės žinios (arba blogger) pavedė, ir paskutines istorijas sudėjau tik vakar-šiandien. Na, visgi visos istorijos vistiek patalpintos, jas visas atskirai nuo kitų įrašų ir viename puslapyje labai patogu perskaityti paspaudus ant žymos .

Dar noriu padėkoti dalyvėms už šaunias istorijas - jos tikrai padės skaitytojams nekartoti klaidų, o jų pridarius - neimti daug į galvą, nes juk kartais nepasiseka visiems - tiek mėgėjams, tiek profesionalams :)

O dabar balsuojame! Balsavimas slaptas, t.y. rezultatai nebus rodomi, juos paviešinsiu tik pasibaigus balsavimui. Balsuoti galima bus tik vieną kartą, todėl išsirinkite pačią pačiausią nesėkmę :)

Susitiksime apdovanojimų ceremonijoje gruodžio 15 dieną :)

nesėkmės virtuvėje: rūtuliuko angel blynas ir bananinis receptų segtuvas

Paskutinė paraiška nesėkmių konkursui atskriejo virtualiais kanalais iš Rūtuliuko virtuvės. Net dvi istorijos, abi tikrai nesėkmingos, bet įdomios, o viena - ir su iliustracijomis :)

"Ilgai ruošiaus papasakot apie savo nesėkmes virtuvėj :) tiesa, kai buvo paskelbtas šis konkursas, ilgai galvojau, kokia gi ta didžioji nesėkmė, man nutikus, bet kažkaip nieko nesugalvojau, nes nieko baisaus, išskyrus tada, kai keksiukai buvo blynų skonio, sriuba - per sūri, o sausainiai - per daug sudegę, nieko nebuvo...

Bet po to kai kas nutiko :)) "Kepėjai be stabdžių" projekte buvo mestas iššūkis: Angel Food pyragas. Na taip, tas, kuriame reikia daaaaug baltymų. Taigi, ėmiausi darbo su šiuo pyragu, bet nežinia kodėl: gal todėl, kad per prastai išplakiau baltymus, gal dėl to nes tiesiog buvo tokia diena, bet maniškis pyragas, po to, kai iškepė, iš pradžių sukėlė man didžiausia nusivylimą, o dar po to - didelį juoką... vis tik buvo juokinga, kas iš tokio, prabangiu turėjusio būti, pyrago, gavos - saldus, plonas blynukas, tik tiek. Na gerai, ne tik tiek. Dar ir kepimo formą, kurią teko ilgai ilgai gramdyti.. Po šito karto bijau kartoti. Nors kažkada turbūt teks įveikt tą baimę.
Pora šios nesėkmės foto:

Na o kita nesėkmė.. turbūt nelabai tinka konkursui, bet papasakosiu, vis tik labai su virtuve susiję...
Taigi, turiu tokį diiiiidelį segtuvą su receptais. Tokį tikrai didelį, storais viršeliais ir su daug daug receptų viduj. Ir su savybe, kad labai sudėtinga norimą receptą išimti. Todėl tenka norimą puslapį kažkuo prispaust, kad neužsiverstų. Kartą gaminau kai ką, kas buvo segtuvo pradžioj ir dar kai ką, kas pabaigoj. Norėdama atskirti segtuvo dalis, kad nepamesčiau kur kuris receptas, turėjau kažką sunkaus uždėti ant vieno tų puslapių. Nieko kito po ranka nebuvo kaip tik.. bananas! Jį ir panaudojau. Taigi, patiekalai iš to segtuvo galo ir pabaigos buvo pagaminti, segtuvas padėtas į lentyną ir ramiai ten pragulėjo gerą mėnesį, gal daugiau.. Po jų kažką norėjau gaminti iš to pačio segtuvo, atsiverčiu, o ten.. į mane žiūri dailus, juodas, ištižęs ir, aišku, supuvęs bananas. Ir taip pat keliasdešimt permirkusių receptų puslapių. Siaubinga patirtis. Su lapais teko atsisveikint, bet gavau puikią pamoką, kad nereikia bananais užspausti puslapių. Na arba pamiršti bananų segtuvuose keletą mėnesių."

nesėkmės virtuvėje: silvijos bomba namų sąlygomis

Sveikatai pavojingiausią nesėkmę atsiuntė Silvija - perskaičius taip ir norisi pridėti - tik nebandykite to pakartoti namuose :) Taigi perduodu žodį Silvijai:

"Šį "bombos" receptą, tiesą pasakius, gan primityvų, porinu visiems iš eilės. Kad žinotų kaip būna, kaip gali būti ir kaip buvo man.
Sudėtis: kiaušiniai (tiek, kiek širdis geidžia).
Eiga: vieną dieną išsivirti vidutinio kietumo kiaušinių ir, jų nusprendus nebevalgyti (nes širdis užsigeidė silkės), pasišildyti juos kitą dieną.
Tad, tą sekančią dieną, paimti šaltus virtus kiaušinius, nenulupti lukšto ir įdėti 2-3 minutėms į mikrobangų krosnelę pašildyti...

...na, įdėjau aš 2 kiaušinius į krosnelę, nustačiau laiką ir nuėjau į kambarį žiūrėti kažkokios TV laidos. Po minutės išgirdau griausmingą sprogimą. Garsas visai rimtas! Suprasdama, kad tai tikrai ne žiūrimos laidos spec. garso efektai (būčiau dar labiau nustebusi), atsliūkinau į virtuvę, tikėdamasi pamatytį nukritusią pakabinamą indaują. O čia, pasirodo, krosnelėje sprogo tik vienas menkas kiaušinis! Apgailėtinas kiaušinėlis, kuris sugebėjo prikaustyti visą mano dėmesį!

Na, nieko tokio, išvalysiu tą krosnelę ir tiek tos bėdos ;) Galų gale - kitas kiaušinis tai sveikas ir pašildytas! Ne viskas dar prarasta.

Pasiėmiau kiaušinį, nusilupau lukštą, atsikandau...ir po kelių sekundžių suvokiau kas atsitiko: tas kiaušinis, kuris liko sveikas, sprogo mano burnoje (prisiminkite ką pagalvojau, išgirdusi pirmojo kiaušinio sprogimą)!!! Dar nieko panašaus niekada nebuvau patyrusi. Jausmas toks, kas mano burnoje sprogo naujametiniai fejerverkai, tik "saliutų" nebuvo. Gerai, kad akys dar neišsprogo :))) O buvo tikrai skauda...

Valandėlę kitą negalėjau dorai susičiaupti, apie valgį pamiršau iki ryto, nes visa burna buvo išplikyta.
Nuotraukų tikrai nepasiūlysiu - nepykite.
Nuoširdus patarimas - NIEKADA TO NEBANDYKITE PAKARTOTI PATYS.
Bombų virėja - Silvija

nesėkmės virtuvėje: Žalios Varnos medžiotojų kukulių košė

Žalia Varna buvo viena iš pirmųjų konkurso dalyvių, o su antrąja istorija bus ir viena paskutiniųjų :) Turime ir dar vieną nuotrauką. Taigi klausomės istorijos apie keistus medžiotojų kukulius:

"Turiu dar vieną neblogą nesėkmę virtuvėje: medžiotojų... kukulius?
Na, jie bent turėjo būti kukuliai - taip buvo parodyti nuotraukoje.

Recepte buvo rašoma, kad reikia 200g bulvių, 100 pieno, 150g virtų grybų, svogūno, 3 šaukštų krakmolo ir prieskonių. Tada pagal idėją bulves reikėjo išvirti, sutrinti, su viskuo sumaišyti, suformuoti kukuliukus ir juos gražiai 20min. pavirti...

NĖ PRO KUR. Arba recepte padaugino nuliukų (vietoj 100g pieno būtų visiškai užtekę ir 10g :)) arba pienas turėjo būti kažkoks labai jau tirštas. Esmė ta, kad masė gavosi kaip skystos bulvių košės, ir joks ten krakmolas nepadėjo. Galų gale, įdėjus virti, viskas palaipsniui, pamažu suvirė ir bulvių apskritai nebeliko. Bet už tai vanduo nuo krakmolo priminė neaiškios sudėties kisielių su dar neaiškesnia viduje pjaukiojančia "chebra" :) Žodžiu, kas liko iš "kukulių", pasidalinu nuotraukoje...

Na, o ką gi daryti po tokios nesėkmės?

1. Bulvių nebeišgelbėsim; belieka imtis įdaro: grybų. Galima valgyti tiesiog ištrauktus iš puodo ir užbarsčius prieskonių - jie jau yra virti, tik labai smulkių gabalėlių, tačiau skoniui tai nekenkia.

2. Puiki išeitis: perplauti, nuvarvinti, nusausinti ir iš naujo mėginti daryti kukulius :D

3. Labai skanu grybus paprasčiausiai pakepinti su svogūnais, prieskoniais ir grietine/jogurtu.

O svarbiausia - neišmesti, nes dar valgoma :D "

nesėkmės virtuvėje: rasos keksiukų laboratorija

Konkursas eina į pabaigą - publikuoju paskutinius gautus aprašymus, o nuo Gruodžio 1-osios balsuosime. Seniausiai pašto dėžėje laukia Rasos iš studentusmedicus.lt keksiukų kepimo odisėja. Oi, kaip man viskas buvo pažįstama - pradžia ir pas mane su tais keksiukais buvo panaši, ilgai bijojau juos kept, kol pasiryžau ir...gavosi :) Dabar atrodo taip paprasta juos iškepti.
Džiaugiuosi, kad galų gale gavosi ir Rasai, taigi dėmesio, ilga ir įdomi istorija:

"Nors ir nerašau kulinarinio tinklaraščio, bet kartais užsuku į virtuvę ką nors pagaminti. Taigi, mano istorija yra apie tai, kaip mokiausi gaminti keksiukus.

Keksiukus norėjau išmokti gana seniai. Kažkada viename iš prekybos centrų buvo akcija silikoninėms keksiukų formelėms - užsipirkau :). Tik grįžus namo ėmiau ieškotis recepto. Susiradau kažkokius obuolinius - jie atitiko mano turimus produktus. Sudėjau produktus pagal receptą, kuris buvo matuojamas puodeliais. Tešla buvo keistokai skysta. Na, bet sukrėčiau į formeles. Kadangi tai buvo mano pirmi keksiukai gyvenime, tai nė nenumaniau, kiek dėti į formeles tešlos. Pašoviau į orkaitę kepti... Vis pažiūrėdavau pro langelį, kaip ten jiems sekasi. Vis tik pridėjau per daug tešlos - keksiukai sėkmingai "išlipo" iš formelių. Mano kepinėliams iškepus paaiškėjo dar vienas dalykas - greičiausiai padauginau margarino - keksiukai plaukė riebaluose. Taigi turėjau beformius gniužulėlius, kuriuos teko nuvarvinti ant servėtėles, kad būtų galima paimti į ranką. Visiškai nepanašius į matytus nuotraukoje prie recepto. Skonis buvo panašus į kiaušinienę su obuoliais, bet šeimyna suvalgė.

Receptą palaidojau po "daugiau negaminsiu" etikete. Naršiau internete toliau ir rinkausi naują receptą. Šį kartą išsirinkau keksiukus su baltuoju šokoladu. Nežinau, gal jau klaidos prasidėjo, kai keksiukams pirkau pigaus baltojo šokolado - studentiškas biudžetas... Atrodo dariau viską pagal receptą, išėjo kvapni grietinės tirštumo tešla. Sukrėčiau į formeles, šį kartą nepadauginau ;). Ir kepė gražiai - iškilo, parudo... Nesėkmės prasidėjo, kai keksiukus ištraukiau iš orkaitės. Palikau vėsti, o jie ėmė ir susmego... Pasidarė tokie įdubę. Blogiausia, kad laukiau svečio ir planavau vaišinti keksiukais. Vieną paragavau - matėsi susmegimo žymės plius dar baltasis šokoladas ėmė ir susikaramelizavo vietomis. Skonis buvo pusėtinas... Tai kažkaip irgi šitą nesėkmę suvalgėm...

Trečias bandymas vis tik pavyko. Gaminau pagal visai kitokį receptą, o dar patarimo pasiklausiau pas patyrusią keksiukų kepėją Forelle. Šį kartą jau neskubėjau traukti iš orkaitės, palikdavau atvėsti išjungus... Iki šiol bijau bandyti gamint keksiukus pagal neišbandytą receptą :). Tai taip ir žaidžiu su priedais bei tuo geruoju receptu, kur keksiukai nesusmenga. Keisčiausia, kad anie 2 receptai buvo paimti iš tinklaraščių, kur jau vieną kartą buvo pagaminti ir nusisekę."

nesėkmės virtuvėje: Lilijos svarainių sultinys ir kondensuoto pieno bomba

Kol aš dirbau, istorijos konkursui gulėjo pašto dėžutėje. Todėl skubu skelbti ir džiaugtis didėjančiu dalyvių skaičiumi. Jūsų dėmesiui - net dvi Lilijos istorijos :)

Svarainių sultinys
"Šaldytuve visada turiu užsišaldžius sultinį ir dar velniai žino ko. Atsidarau šaldiklį, ištraukiu litrinį stiklainį nuo majonezo, atsidarau. Užšaldytas skystis gelsvas, kaip ir dera vištienos sultiniui. Atitirpinau per naktį (kažkodėl net nešovė į galvą paragauti kas ten :( ) Ryte užkaičiau, sumečiau bulvikes, pupeles... Jau džiaugiuosi kaip bus skanu, dar prieskonių įdėjau, druskytės, tada nutariau paragauti. Kažko jis man toks rūgštus pasirodė. Pasirodo, svarainių sirupą panaudojau vietoj sultinio :( Toki gerą daiktą sugadinau :( Bulvių gi saldžiai rūgščių nevalgysi, teko viską į klozetą išverst verkiančia širdimi :( "

Kondensuoto pieno bomba
"Kai buvau kokių 12 metų, mano sesei tuo metu buvo kokie 7. Tai buvo momentas, kai buvom pasinešę ant virto kondensuoto pieno. Įdėdavom konservų dežutę į vandenį ir virdavom kokias tris valandas, vis įpildami vandens. Bet vieną dieną virėm tryse kartu su mama. Ir tą dieną rodė kažkokį žiauriai įdomų filmą per televizorių. Tai aišku, ten kur trys šeimininkės, vaikas lieka nesužiūrėtas, vandens papildomai neįpylėm. Užmiršom mes tą "kondensovkę"... O iš malonumo ekstazės žiūrint filmą mus prikėlė sprogimas virtuvėje. Ir nė viena nenuskubėjo greitu žingsniu pasižiūrėti kas gi atsitiko (matyt bijojom būti sužalotos). Po kurio laiko vėl gi visos trys urmu nutarėm pažiūrėti kaip gi ta virtuvė atrodo. Kaip kokie multfilmo herojai atsargiai pradarėm durys ir įkišom paeiliui galvas į tarpą: mama, aš, sesuo. Tirštas pienas buvo visur: ant lubų, ant baldų, grindų, stalų. Galutiniai jo likučiai buvo panaikinti tik už poros metų, kai buvo naujai remontuojama virtuvė. O didžiausią apmaudą dėl pieno jautė mano sesuo. Nes ji buvo dydžiausia smaližė :) "

Liko tik truputį daugiau nei mėnesis - vis dar laukiu jūsų istorijų :)

rudeninė trinta daržovių sriuba su vištiena

Kad ir kaip negražu taip apleisti blogą, neatsiprašinėsiu - džiaugiuosi, kad siaučiant tai krizei, darbų man dar netrūksta :) Šitas mėnesis be blogo man neprailgo, na, o dabar jau vėl grįžau į virtuvę ir į virtualią erdvę.
Virtuvėje kai kurie daiktai pakeitė savo nuolatinę buvimo vietą - pasekmė to, kad ten šeimininkavo mano asmeninis virėjas. Nieko, jau kelis spėjau grąžinti į senas lokacijas, kiti su laiku irgi sugrįš :) Juk turiu dabar atsilyginti vyrui, kad mane maitino ir kasdien ką nors skaniai gaminti. Todėl tikiuosi ir čia ką nors įdomaus įdėti jums paskaityti ir akis paganyti :)
Virtualioj erdvėj dar daugiau naujovių. Kiek visko prigaminot ir prirašėt, kol manęs nebuvo! Teks kokį vakarą bent priebėgom peržiūrėti, ir labiausiai viliojančius į virtuvės planų sąrašą įtraukti :)
O dabar prie darbų - dedu pirmą vyro skrandžio šildytoją - pristatau trintą pomidorų sriubą su vištiena ir žirneliais. Grynai mano išmąstymas iš to, ką radau šaldytuve. O radau visai neblogai:

• kelias bulves
• morką
• kelis pomidorus
• vištienos krūtinėlę
• šaldytų žirnelių
• druskos, pipirų, prieskonių pagal skonį

Procesas netrumpas, bet paprastas:

1. Nuskutam bulves ir morką ir dedam virti.
2. Nuplaunam pomidorus ir dedam į verdantį vandenį kitame puode, kad nusinertų odelė. Galima ir šiek tiek ilgiau pavirti, kad būtų minkštesni.
   
3. Vištieną supjaustytom gabalėliais, paprieskoniuojam ir gerai apkepinam.
4. Išvirusias bulves ir morką bei supjaustytus pomidorus sutrinam blenderiu. Jei pasiliksite sultinio nuo bulvių ir morkos, galėsite pasireguliuoti sriubos tirštumą.
   
5. Į vištieną keptuvėje taip pat įpilam daržovių sultinio, užvirinam ir sudedam šaldytus žirnelius. Pavirti reikia tik kelias minutes, kad žirneliai nepakeistų spalvos.
6. Tuomet viską sujungiam į vieną - į daržovių tyrę suverčiam vištieną su žirneliais, viską užkaitinam iki virimo, ir jau galima pilstyti į dubenėlius :)

Skonis gaunasi rūgštokas nuo pomidorų, bet vištiena ir žirneliai jį šiek tiek švelnina. Daržovių, be abejo, galima ir kitokių įjungti - vėlgi turėsim naują receptą :) Vėsiam rudenio vakarui tokia sriuba pats tas - ir čia jau ne mano nuomonė, čia pasakė mano pagrindinis ragautojas.
Iki :)

nesėkmės virtuvėje: Elžbietos miego ir kavos perteklius

Jau jau...
Po truputėlį...
Įsibėgėja nesėkmės konkursas! :)

Viešinu dar vieną nesėkmę - šįkart ja su mumis dalinasi Elžbieta. Ir dar pateikia puikių patarimų, kaip išvengti tokios nesėkmės, o jai įvykus - tikslingai panaudoti padarinius :) Suteikiu žodį:

"Ar mėgstate kavą? Ar mėgstate kavą taip, kaip mėgstu ją aš? Net ir paryčiais, kai akys dar neatsimerkė, autopilotas veda tiesiai į virtuvę. Lygiai taip pat užmerktom akim ir statomas ant viryklės virdulys. Kol vanduo bando užvirti, išsiimu aukštą metalinį indą su kava. Pasiruošiu puodelį, įberiu į jį kavos, šiek tiek cukraus. Tingiai pamaišau... per tą laiką užverda vanduo. Aišku, nukaičiu, ir pilu vandenį į puodelį... pilu...pilu... ir kila klausimas, kodėl į puodelį telpa tiek daug vandens? Smalsumas nugali ir akys atsimerkia. Atsimerkia!!!!! Puodelis kaip stovėjo taip ir stovi, o vanduo supiltas į indą su kava. Daug kavos tada buvo :) ir gana stiprios :)

Pataisymui siūlyčiau:

1. Atsibusti ir atsimerkti prieš ką nors darant
2. Perkošti kavą, sušaldyti kubeliais ir taip naudoti sirupams, desertams
3. Perkošti kavą, dar atskiesti vandeniu ir pavaišinti visą laiptinę
   
4. O svarbiausia - gerti normalią kavą, o ne tokį plikytinuką :)))) "

Nėra net ką ir pridurti :) Kavos mėgėjai, vienykimės :)

A, paerzinsiu dar dėl prizų :) Iš jūsų pasiūlymų negavau, todėl sugalvojau pati. O tada dar vieną idėją vyras pasiūlė. Dabar tik reikia apsispręsti, kas geriau - ar mano sugalvotas "rimtasis" prizas, ar vyro sugalvotas "crazy" prizas. O gal abu? :)

nesėkmės virtuvėje: rūgštus meškinijos Napoleonas

Iš pradžių atskriejo komentaras, o po to ir laiškas nuo Meškinijos, kuri kažkada pasiryžo pradžiuginti vyrą tikro karvedžio vertu saldėsiu - tortu Napoleonu. O kaip iš saldėsio gavosi rūgštėsis, pasakoja pati autorė:

"Kažkada seniai seniai buvo vyro gimtadienis, ir sugalvojau iškepti tortą Napoleoną. Viską kaip ir padariau beliko padaryti kremą ir pertepti.
Pasiėmiau grietinės litrą, cukraus maišelį, dar kažkaip pagalvojau kad jis ne cukraus maiše, o paprastame maišelyje supiltas, bet minčių paragauti net nekilo... Su mikseriu plaku sau, galvoju reikia paragauti - kaip kalė per smegenis kažin koks keistas skonis. Galvoju, kas čia per nesąmonė, reikia dar paplakti. Dar plaku, paragauju - vistiek kažkokia nesąmonė... Bet svarbiausia, kad nesuprantu, kodėl toks skonis - kažkoks metalo skonis. Taip aš dar kokį pusvalandį vargau, kol sugalvojau paragauti tą cukrų. O ten po velniųųųųųųųų - ne cukrus, o citrinos rūgštis, kurią vyras iš kažkur parsivilko ir dar tokiame kiekyje...
Taip ir baigėsi tada mano tortų kepimas - vėl pabandžiau tik po kokių šešių metų. Na, žinoma ir labai gaila buvo litro grietinės..."

Puiki nesėkmė, jei taip galima išsireikšti :) Padeda prisiminti, kad gaminimo eigoje visuomet verta paragauti...

O kur tavo nesėkmė? Kodėl dar ne mano e-mail'e? :D