Gatto’ di Patate, arba bulvių apkepas

Uch, ta Italijos virtuvės savaitė neleidžia mano mintims nurimti - ir tą norisi pagaminti, ir aną, ir vieną prisimenu receptą, ir kitą... Manau, net jai pasibaigus tęsiu itališką rubrikėlę, nes niekaip neįmanoma per savaitėlę pagaminti tai, kas man patinka iš šios nuostabios šalies virtuvės :)

O dabar - paprastas ir skanus bulvių apkepas iš vidurio Italijos - Gatto' di Patate. Vėlgi itin paprasta, ir vėlgi taip gardu...
Jam reikia:
  • apie kilogramo bulvių
  • saujelės tarkuoto parmezano
  • gabalėlio mocarelos
  • kiaušinio
  • gabalėlio sviesto
  • gabalėlio kumpio
  • pusės puodelio pieno
  • džiuvėsėlių
  • žiupsnelio malto muskato riešuto
  • citrinos
  • druskos ir pipirų
  • šviežios petražolės lapelių, kurių šįkart nedėjau, nes neradau savo mažoje parduotuvėje...

Pirmiausia nuploviau bulves ir sudėjau virti. Druskos nereikia, svarbiausia gerai išvirti, nes reikės sugrūsti.

Kol bulvės verda, supjausčiau mocarelą ir kumpį kubeliais,
o kiaušinį išplakiau su druska ir pipirais.

Dar spėjau ir jūsų blogus paskaitnėti, kol bulvės išvirė. Tuomet, aišku nulupau ir sugrūdau.

Dabar lengviausia ir greičiausia gaminimo dalis. Į bulvių košę dėjau apie šaukštą sviesto, supyliau pieną ir plaktą kiaušinį ir išmaišiau. Į tą pačią masę keliauja kumpis, parmezenas, mocarela, muskatas ir žievelė, nutarkuota nuo vienos citrinos. Jei turėčiau, be abejo, ir petražoles. Viskas - išmaišiau šitą makalynę, kuri jau šitam etape skleidžia puikų kvapą ir nubėgau ruošti skairdos.
Skardą ištepliojau sviestu, pabarsčiau džiuvėsėliais. Jų reikia nepagailėti, nes apkepas gaunasi itin minkštas ir purus, neturėdamas tvirtų sienelių bus sunkiai išimamas. Tiesa, italai kepą šį apkepą apvalioje skardoje. Juk "gatto" visgi žodis, kurį į Italiją atsivežė prancūzai - o jų "gateau" reiškia tortas, pyragas (patikslinkit prancūziškai mokantys, jei klystu :)
Savo makalynę supyliau į skardą, truputį paplojau, pabarsčiau džiuvėsėliais, pabraukiau šakute ir apdėliojau sviesto gabalėliais, kad gražiai apskrustų.
Aš kepiau ant nedidelės ugnies apie 30-40 minučių - būtent tuomet pasklinda tas neapibūdinamas, bet labai gardus kvapas. Ir tada jau ragauju, aišku :) Gal atrodo ir neišvaizdžiai, bet skonis kompensuoja viską :)

4 po to ėmė ir dar prikomentavo:

Anonymous said...

skamba ir atrodo super skaniai, kai parvažiuosiu pas tėvus, reikės išsikepti gimtadieniui, vis kas naujo, o ir bulves labai mėgstu!

rasuole said...

Vakar gaminau šį patiekalą. Man visai patiko, nors gal tikėjausi kažko tokio daugiau. Skani, puri bulvių košė su priedais. Tiesa, muskato neturėjau.

Namų Darkytoja said...

Gaila, nes daug skonio ir kvapo šitam patiekalui prideda būtent muskatas ir citrinos žievelė...

Wobyn said...

Darau dbr esu pries tai dares tai su pievagrybiu padazu oj kaip skanu

Post a Comment

Rėžk drąsiai!

Blog Widget by LinkWithin
Search Engine Submission - AddMe