labai pomidorinė calzone

Picos mūsų namuose labai dažnas svečias - abu jaučiame didelį palankumą tiek Italijai, tiek jos virtuvei. Kažkaip tinka mūsų skrandžiams. Prisivalgę ir išmokę gaminti picas Italijoje, Lietuvos kavinių "chaltūros" net paragauti neprisiverčiame :)

Taigi nors kartą per savaitę vakarienei valgome picą, o pomidorų savaitei įkalbėjau vyrą paruošti calzone tomatina - perlenktą picą, kurioje pomidorų daugiau nei tešlos :) Calzone, kaip ir paprastą picą, labai tinka gaminti, kai šaldytuve marios visokių daržovių ar mėsos likučių - būtent taip atrasite skaniausius savo įdarus :)
Tešlai reikia:
  • mielių,
  • vandens,
  • žiupsnio druskos,
  • žiupsnio cukraus,
  • lašo alyvuogių aliejaus
  • ir miltų.
Neklauskit proporcijų - už tešlą mūsų namuose atsakinga vyriškoji pusė, kuri viską daro iš akies ir nieko nematuoja :) Procesas paprastas - mieles atgaiviname šiltame vandenyje, kuriame ištirpintas šaukštelis cukraus ir įlašinta šiek tiek alyvuogių aliejaus. Po kiek laiko, kai mielės ima "gyventi" pilame jas į miltų, kuriuose įmaišyta druska, šulinėlį, ir minkome. Išminkytą tešlą uždengiame drėgna šluoste ir palaikome šiltai bent valandą, o italai sako - kol pakils dvigubai :)
Kol tešla kyla, gaminamas pomidorų padažas, kurio receptas vėlgi yra maniškio Italijoje išpeštas, praktikoje ištobulintas ir mano darkymų nepaliestas. Jam reikia:
  • skardinės pomidorų savo sultyse, geriau luptų ir smulkintų. Tinka ir pomidorų tyrė.
  • kelių skiltelių česnako
  • alyvuogių aliejaus
  • baziliko lapelių
  • druskos
Procesas: pasmulkinti česnakai pakepinami aliejuje, tuomet sudedami pomidorai, kapotas bazilikas ir druska ir kaitinama kol užverda. Tai greitasis picos padažo variantas. Tikrasis padažas gaunamas šį perkošus ir pakaitinus dar kelias minutes iki kol gerokai sutirštės. Bet mes tiek dažniausiai nesiterliojame :) Kol vyksta padažo gamyba, man buvo leista paruošti produktus įdarui:
"nuskūrinti" keturis pomidorus...
...susmulkinti dar keletą skiltelių česnako ir sukapoti saujelę petražolių, kuokštelį svogūnų laiškų (pas mus auga smulkieji, bet aišku tinka ir paprasti) ir kelis baziliko lapelius
...sutrupinti mocarelą (ne pjaustyti ar tarkuoti - tikri italai mocarelą trupina rankose ir deda ant picos gabalėliais).
Na o tuomet konstruojame viską kartu. Iškočiojame picos paplotį ir iškart dedame į skardą - jau pagamintą calzone perkelti būtų sudėtinga. Tepame pomidorų padažu... Ant pusės papločio barstome žoleles ir česnaką... Ant jų sutrupiname mocarelą ir sudedame supjaustytus riekėmis pomidorus. Savo calzone vyras pagardino ir rūkyta dešryte bei jelapenais, sudėtais tarp sūrio ir pomidorų. Picos kraštus patepame vandenuku, lenkiame, užspaudome, šakute pabadome, kad neatsilipintų, šauname į įkaitintą orkaitę ir kepame apie 200 laipsnių temperatūroje kol paruduoja. Pagal mano laikrodį gaunasi apie 15 min. Mmm, mėgaujamės :)

1 po to ėmė ir dar prikomentavo:

Anonymous said...

I think this is one of the most vital information for me. And i'm glad reading your article. But want to remark on some general things, The web site style is great, the articles is really nice : D. Good job, cheers
Also see my web site - perfumes

Post a Comment

Rėžk drąsiai!

Blog Widget by LinkWithin
Search Engine Submission - AddMe