aštri kiaulienos (jautienos) sriuba

Savaitgalį ir aš viriau sriubą :) Šiaip tai moku jų nemažai, bet laužiau galvą, kuo nustebinti, nes visos mano mėgstamiausios ir labiausiai šildančios yra klasikinės, visiems gerai žinomos sriubos - barščiai, pupelių, žirnių, rūgštynių, žuvienė, daržovių, čili, kopūstų (tiek šviežių tiek raugintų), kelių rūšių pieniškos, itališka minestrone, sultinukas su koldūniukais ir t.t. - juk visas mokat arba esat ragavę, ar ne?

Tada atsigręžiau savo knygų lentynon - joje visad panaršau pirmiau, nei Google, jei ką nors naujo susiruošiu išbandyt. Ir radau puikią knygą, kurią kažkada gavau dovanų nuo bendradarbių (ačiū, merginos! :) - Renate Kissel "Sriubos".

Oho, pamaniau, negalvojau, kad ji pravers būtent taip. O ji turi potencialo praversti - knygoje 110 smulkiai aprašytų ir puikiai iliustruotų sriubų - įvairių tautų tradicinių, sočių, gaivių, šaltų, greit paruošiamų, šventinių ir dar visokių kitokių sriubų receptų!
Rinkomės šeimos taryboje, nes dauguma receptų neįprasti, negirdėti. Turėjom tokius ribojančius veiksnius:

• jokių grybų - abu jų nevalgom;
• ne itin riebi - aš nemėgstu tų sriubų, kur su lašinukais ar spirgais ar plaukioja riebalų plėvelė;
• ne trinta - vyras nemėgsta;
• be jūros gėrybių - irgi vyriškoji tarybos pusė netoleruoja;
• nereikalauja kelių valandų virtuvėje ir trisdešimt skirtingų produktų - vėl mano pageidavimas :)

Su tiek kaprizų buvo nesunku versti puslapius ir vienai po kitos puikioms sriuboms tarti "ne" :)
Išsirinkom "Aštrią jautienos sriubą" - aštrumui buvom ne prieš, atrodė gražiai, įtarėm, kad turi gautis skani :)
O tada, nebūčiau aš, padėjau recepto darkymą - pagal turimus ir parduotuvėj nerastus produktus. Aišku, pasakodama paminėsiu, ko reikalauja tikrasis receptas, ir kaip dariau aš. O gavosi vis vien puiki ir labai skani sriubytė :) Taigi pradedam.
Pirmiausia apie 350 g jautienos gabalėlį reikia supjaustyti didokais kubeliais, knygoje rašoma, kad turėtų būti apie 2 cm dydžio. Aš gi turėjau šaldytuve puikų neriebų kiaulienos kumpio gabalėlį, beveik tokio svorio, ir pasidavus pagundai jį panaudoti, įvyko pirmasis ir pagrindinis recepto sudarkymas :) Taip jautienos sriuba virto kiaulienos :)

Šitą gražuolį supjausčiau ir įdėjau virti maždaug litre vandens.
Dabar antrasis sudarkymas - pagal receptą, mėsa turi virti kartu su stambiai kapotų kalendrų lapelių sauja. Kadangi maniškės dar tik dygsta, o parduotuvėje šviežių neaptikau, labai tikėjaus, kad skonio nesugadins ir sultinio labai nesudrums malta džiovinta kalendra... Mėsą reikia virti apie valandą-pusantros - kantriai ir ilgai ant mažos ugnies, kol suminkštės.
Kol mėsytė verda, dirbsime su kitais ingridientais. Mums reikės vienos didelės morkos, poros skiltelių česanko, maždaug 250 g svogūnų laiškų, sezamo sėklų ir maltos aitrios paprikos (nuotraukoje saldžioji, nes ne tą pagriebiau nuo lentynos pozavimui, bet sriubon keliavo aitrioji :)

Morką pjaustome plonomis lazdelėmis, svogūnų laiškus - stambokais gabalėliais, česnakus sutriname. Čia dariau atradimus su česnakais, nes trintuvėlio jiems neradau - būsiu kažkur nukišusi ar kam paskolinus. Bulvių trintuvė nepadėjo su jais susidorot, užtai puikiai sutryniau juos su kočėlu - užteko kelis kartus pervažiuot per pasmulkintas skilteles :)

Sauson keptuvėn reikia įberti pora šaukštų sezamo sėklų.

Paskrudinti iki rudumo ir išimti. Po virtuvę pasklinda malonus kvapas :)

Tada ton pačion keptuvėn keliauja pora šaukštų sezamų aliejaus ir valgomas šaukštas aitrios maltos paprikos.
Truputį pakaitinus, prie jos prisidėjo ir morkos...

Tada svogūnai...
Galų gale grįžta ir sezamai pas visą draugiją :)

Kelias minutes pakepinau, tada įpyliau pora šaukštų tamsaus sojų padažo ir sudėjau išvirtą ir nuvarvintą mėsytę.
Dar palikau keliom minutėm pasikaitint, o tuo metu perkošiau sultinį ir užkaitinau iki virimo. Prieš pat užverdant, suverčiau į jį visą keptuvės turinį. Knygoje rekomenduojama tada dar įberti juodųjų ir baltųjų maltų pipirų - aš nuo šito susilaikiau, nes norėjau skaidraus sultinio, o ir aštrumo, man rodės, turėjo būti pakankamai :)
Patiekiam į stalą apibarstę kapotais svogūnų laiškais ir papuošę kalendrų lapeliais. Pastarųjų nebuvimas atvedė į sceną petražoles, jos čia visai tiko :)
Štai ir sriubytė, vaizdelis, net ir sudarkius receptą, visai toks kaip knygoje.

Iš ingridientų ir to, kad nenaudojama druska, nusprendžiau, kad receptas aiškiai rytietiškos kilmės.
O skonis puikus, ir, kaip rekomenduojama knygoje, ragaujant puikiai tiko su bandele - ne taip jaučias aštrumas. Nors jis ir taip nebuvo įkyrus, toks labai subalansuotas - srebiant nejaučiamas, nuryjant pasirodantis, ir nestipriai, bet aiškiai juntamas nurijus :)
Mums patiko, būtinai kartosim :)