kalėdiniai imbieriniai sausainėliai

Taip taip, ir mano planuose buvo išbandyti tuos amerikietiškuosius gingerbread man sausainėlius :) Paklausiau pono Google ir jis man davė tūkstančius atsakymų, kaip jie turi būti kepami. Ir dar kelis šimtus įspėjimų, kad nebūtinai gausis iš pirmo karto... Bet tokiais padejavimais manęs nesustabdysi :) Na, blogiausiu atveju, sudarkysiu šiek tiek produktų ir teks bėgti į parduotuvę dar :) Nes gi negaliu pasiduoti, ne ne ne :)

O man gavosi. Na, kitą kartą kai kepsiu, atsargiau dėsiu miltus, nes įtariu, kad šįkart padauginau. Mažiau dėsiu ir imbiero, nes tas malonus jo kartumas suvalgius truputį daugiau mano sausainėlių pasidaro pernelyg ryškus...
Jau po pirmos skardos sužinojau, kad jei šitie rudučiai atrodo dar truputį neiškepę, tai reiškia, kad kaip tik laikas traukti lauk :)
A, ir apturėjom puikią poros valandų terlionę-žaidimą, kai užsiėmėm visais gražinimais ir puošimais. Sakau apturėjom, nes užsukęs virtuvėn maniškis neišlaikė nenupaišęs žmogučiams ir angeliukams akyčių ir burnyčių, o po to jau ėmėm ir varžytis, kas daugiau apteplios tų skanučių :)
Gerai, gana pliurpt, štai mano sudurtinis receptas iš Internetinių receptų gausos ir, aišku, nuotraukos. Sunaudojau:

• apie du puodelius miltų
• šaukštelį sodos
• šaukštelį kepimo miltelių
• šaukštelį druskos
• pusę puodelio paprasto cukraus
• pilną puodelį rudojo cukraus
• du šaukštai malto imbiero
• du šaukštai malto cinamono
  
• šaukštelis maltų gvazdikėlių
• šaukštelis malto muskato
• šaukštelis malto kardamono
• šaukštelis vanilinio cukraus
  
• pora kiaušinių
• pakelį sviesto (200 g)

Dar buvau radus pasiūlymų dėti kvapiųjų pipirų ir citrinos žievelės, bet net man, prieskonių maniakei, pasirodė gana jų ir be šitų dviejų. A, dar absoliuti dauguma kepėjų rašė, jog reikia sirupo, apie pusės puodelio, bet radau receptų ir be jo, tai nesukau sau galvos ir tiesiog įbėriau daugiau cukraus. Rizika visai pasiteisino :)
Gaminimas irgi nesunkus - gerai išmaišiau išplaktus kiaušinius, ištirpintą sviestą, baltą ir rudą cukrų ir vanilinį cukrų. Po to visus likusius prieskonius sumaišiau su miltais, soda ir kepimo milteliais ir po truputį dėjau į pirmajį mišinį, kol gavau kietoką tešlą. Iš pradžių išsigandau, kad padauginau miltų, nes tešla trupėjo... Bet ją tereikia palaikyti dvi-tris valandas šaldytuve, ir reikalai kaipmat pagerėja :)
O tada jau telieka linksmybės - kočiojau, spaudžiau formelėmis sausainius ir dėjau skardon.

Orkaitę įkaitinau iki 180 laipsnių ir kepiau kiekvieną partiją nedaugiau 10-12 minučių. Jei darysit storesnius, reiks kelias minutes ilgiau palaikyt. Maniškiai buvo plonyčiai, nes prisiskaičiau, kad kuo plonesni, tuo traškesni. Dar svarbu, kaip jau minėjau, neapsigauti dėl to, kada jie iškepę, o kada dar ne. Iškepę bus tada, kai dar neparudę. Nesvarbu, kad dar minkšti - imam lauk, jie sukietės vėsdami.
Man gavosi penkios skardos eglučių, varpelių, žmogelių, angeliukų ir žvaigždučių :)

Antra žaidimo dalis - puošyba. Vietoj kelių spalvų glajaus, nusprendžiau gaminti tik baltą, bet sunaudoti savo spalvotų papuošaliukų atsargas.
Glajų pagaminti paprasta - vienam kiaušinio baltymui reikia poros puodelių cukraus pudros ir vieno šaukšto citrinos rūgšties. Viską išplakiau iki vientisos tvirtos masės ir puoliau piešti, o nupiešus, kol nesukietėjo, barsčiau spalvotais pabarstukais.


Rekomenduoju tą daryti lėkštėje, tuomet išvengsit po visą virtuvę besiridenančių mikroskopinių spalvotų taškiukų. O išvengti glajumi apterlioto stalo ir rankų bus sunkiau :) Bet šiek tiek įgudus - įmanoma :)

Fantazija ateina besiterliojant - angeliukų sparnams buvo panaudotos kokosų drožlės, o kai kurie sausainėliai turėjo iškęsti visišką panardinimą į glajų :)
Neskaičiuojant trijų valandų, kurias tešla praleido šaldytuve, virtuvėje sugaišiau apie keturias valandas. Po visko dar kokią valandą tvarkiausi - tie pabarstukai kaip gyvi sugebėjo įsiridenti į sunkiausiai pasiekiamus kampelius :) Bet žinot, verta kiekviena minutė - vaizdas ir skonis pasakiški, o kur dar pridėtinė vertė - visi namai pakvipę tikromis Kalėdomis...