kiaulienos ir morkų troškinys su polenta

Itališka virtuvė mūsų namuose itin mėgstama. Esame daug kartų lankęsi Italijoje, ir jei reiktų rinktis, kur norėčiau važiuoti rytoj, turbūt besčiau pirštu kažkur į Italijos šiaurės rytus. Ta kvapnioji kava, kokios nėra niekur kitur pasauly ir ta virtuvė, kurioje viskas taip chaotiška ir viskas taip suderinta :) Po kelionių šioje puikioje šalyje ėmiau net picą valgyti, nors seniau ji buvo tame mano patiekalų sąraše, kuriuos valgiau tik kai jau tikrai nėra kitos išeities, o valgyti norisi labai labai :) Dabar picos man patinka, bet valgau jas tik Italijoj arba vyro keptas :) Niekas nepriverstų manęs užsisakyti picos tose lietuviškose picerijose.
Nenutolkime nuo temos. Šitą receptuką prisiminiau perskaičius pas MonkeyDinner receptuką (jautienos troškinys su žirneliais ir polenta). Mmmm, polenta. Kažkada buvau taip ant jos "užsiciklinus", kad naudodavau visur ir prie visko :)
Žiūrinėju dabar nuotraukas iš gaminimo proceso, ir galvoju, kad iš jų galima atskirt, kada gaminu tik aš, kada kartu su vyru, o kada - jis vienas gamina. Pirmu atveju, yra visos proceso etapų nuotraukos (išskyrus nesigavusias :), antru atveju - beveik visos, bet eiliškumas sumaišytas bet kaip, trečiu atveju - tai, ką spėju pagauti pro jo petį ar pralindus po ranka :) Dalykas tas, kad mes gaminam labai skirtingai: aš išsiimu visus produktus, atsimatuoju kiek man reikės, susirandu visus prieskonius (o toje krūvoje, po kuria kažkur giliai slypi dėžutė prieskonių pakeliams, tai nėra labai lengva ir greita :), ir niekur neskubėdama mėgaujuosi procesu. Jei sugalvoju kažką pakeisti, tai įvyksta prieš gaminant. Arba pagaminus :) Mano vyras ateina į virtuvę, grieba pirmus jam reikalingus produktus, ir gaminimas prasideda :) Jam mėgavimasis yra tada, jei viskas verda kepa čirška vienu metu, visur visko pridėliota, galvon šovę patobulinimai ar improvizacijos įgyvendinami tuoj pat, o po visko lieka pilna kriauklė indų ir mažų mažiausiai aptaškyta viryklė, o kartais net sienos :)
Ach, tie vyrų ir moterų skirtumai :) Kokie jie mieli ir įdomūs. A, man dar patinka, kaip ekonomiškai ir greitai mano vyras apsiperka - įeina į parduotuvę, nueina artimiausiu keliu iki "targeto", paima, nuperka, ir išeina. Tai galioja tiek maistui, tiek rūbams ir pan. Ir net jei einant iki to pieno pakelio reikia pereiti visą supermarketą, jam galvon nešaus paimti dar kažko, ko nesuplanavo ar ko nepaprašiau :) Tiesa, viena vyriška išimtis - alus :) O aš, net jei einu su sąrašu (galvoje ar ant popieriaus), užsuku į visus skyrius ir visuose randu šio bei to, iš ko galima ką nors pagaminti ar kas man primena kokį seną gerą receptą, ar ko, mano manymu, gali prireikti ar galim užsimanyti netolimoje ateityje :)
Užsipliurpiau :) Dabar suprantu, kodėl draugai manė, kad iš manęs išeis blogerė :)
Taigi, kimbam į darba - šiandien ant stalo garuoja kiaulienos ir morkų troškinys su polenta. Jau nebeatsimenu, kur mes jo paragavom, tik žinau, kad originale buvo naudojama, berods, jautiena, ir polenta buvo su parmezanu. O čia pateikiu per kelis gaminimo kartus mūsų sudarkytą receptą :) Bet tikrai ne mažiau skanų :) Kadangi gaminome kartu, vėl produktų kiekiai "iš akies" ir kai kurios nuotraukos padarytos paskutinę sekundę :) Reikės tokių produktų:

• kiaulienos
• poros-trejeto morku
• kelių galvučių česnako
• kelių šaukštų grietinės
• kukurūzų miltų
  
• gabalėlio sviesto
• druskos ir kitokių prieskonių
  

Pirmiausia vyras ėmėsi lupamųjų darbų, o aš ėmiausi pjaustomųjų :) Po visko turėjome va tokį rezultatą: Tuomet patikėjau jam mėsą, o man buvo nurodyta imtis tarkuojamųjų darbų su morkomis ir smulkinamųjų darbų su česnakais. Česnakus labai greit atėmė, tai man liko tik morkos:
O per tą laiką mėsa su česnakais, druska ir rupiai smulkintais juodaisiais pipirais jau buvo patekusi į keptuvę su šiek tiek sviesto ir nemažai apkepinta:
Greit ji nukeliavo puodan ir ten burbuliavo toliau, o iš manęs buvo atimtos ir morkos ir vėlgi nukeliavo į keptuvę su trupučiu sviestuko ir ėmė minkštėti ant mažos mažos ugnelės:
Po kelių minučių jos nukeliavo į tą patį puodą, kur ant mažos ugnies burbuliavo mėsytė. Troškinys nusidažė morkų spalva, ir jau pajutome tą kvapą, kuris mus kažkada privertė paragauti šio patiekalo Italijoje :)
Kol vyras čirškino mėsą ir morkas, aš užsiėmiau su polenta. Apie ją ruošiu atskirą įrašą, nes tai toks paprastas, o kartu ir toks įdomus patiekalas. Ten ir aprašysiu, kaip ją gamina italai. O aš gaminau taip pat, tik nedėjau parmezano. Šitam patiekale jis truputį nustelbtų morkų skonį ir kvapą. Nepamirškite nuolat maišyti, ir kad kuo ilgiau polenta laikoma nuėmus nuo ugnies, tuo labiau ji kietėja.
Kai polentą jau dedu į lėkštes, į mėsą keliauja grietinė:
Ją gerai išmaišom, pakaitinam tik tris minutes ir troškinys paruoštas. Tuo tarpu polentos kalneliai lėkštėse jau pakankamai sutvirtėję, kad troškinys nepabėgtų, taigi jis ten ir keliauja. Aš puošiau kapotom petražolėm ir gaiviais agurkais su aitria malta paprika, bet čia jau mano papildomas sudarkymas :)
Turiu pripažinti, kad taip paradiškai lėkštės atrodo tik iš pradžių, po to viskas paskandinama tame dieviško švelnumo padaže su pipirinės mėsytės gabalėliais :)