polenta - paprasta ir skanu

Košę iš grūstų grūdų valgė dar romėnai, todėl toks gaminimo būdas paplitęs visame Viduržemio jūros regione. Į Europą atkeliavus kukurūzams, jie greit išpopuliarėjo ir tapo antrąja duona. Tačiau tradiciškai rupių kukurūzų miltų košė - polenta - priskiriama šiaurės Italijos virtuvei - ten nukeliavę pamatysite, kiek įdomybių galima pagaminti iš paprastos košės - pradedant garnyrais, baigiant pyragais ir sausainiais :) Visgi polenta gaminama visoje Italijoje: šiaurės italai mėgsta išvirti ją itin tirštą ir patiekti supjaustytą gabalėliais, vidurio Italijoje polenta jau dažniau patiekiama košės konsistencijos, o pietiečiai ją verda rečiau.
Pats paprasčiausias tikros polentos receptas yra toks: pusei kilogramo kukurūzų miltų (geriau rupesnių) imama pusantro litro vandens ir pora šaukštų druskos. Į puode užvirintą pasūdytą vandenį po truputį pilami miltai, nuolat maišant šaukštu, o dar geriau - plaktuvu-šluotele, kad nesusidarytų gumulėliai. Supylus visus miltus vis dar nuolat maišant verdama apie pusę valandos. Kai polenta bus išvirusi, ji kris nuo šaukšto visa kartu, ir pati nuslys nuo puodo sienelių.
Tradiciškai išvirta polenta Italijoje išplojama ant lentos ir jai sukietėjus, supjaustoma bei patiekiama su pomidorų padažu. Tačiau jei naudosite kaip garnyrą, dėkite į lėkštes ir formuokite norimą formą jose.
Polentą galima pagerinti keliais būdais. Pirma, vietoj vandens naudojamas pienas. Antra, laikomasi labai teisingo posakio, kad sviestu košės nepagadinsi, ir baigiant virti dedamas gabalėlis sviesto. Ir galiausiai, siekiant itališko kvapo, į išvirusią košę įmaišomi keli žiupsniai tarkuoto parmezano.

Polentą su parmezanu kažkada kelias savaites valgiau su įvairiomis daržovėmis ir padažais, kol atsivalgiau :) Dar esu sumaišiusi polentą su parmezanu ir kiaušiniais, o po to, pavoliojus džiūvėsėliuose kepusi savotiškus blynelius - irgi Italijoje nusižiūrėtas receptas - Polenta Fritta :) Gaminti neteko, bet ragavau savotiškos lazanijos, kur vietoj makaronų buvo dėtas polentos sluoksnis - Polenta Pasticciata. Manau, paieškoję rasite įvairiausių receptų su šia kukurūzų koše, nes italai ją naudoja visaip ir visur - kepa pyragus ir karštus užkandžius, gamina šaltas užkandėles, netgi deda ant picos :)

Kukurūzų miltų tikrai rasite Rimi ir Maximoje, ir...skanaus!

4 po to ėmė ir dar prikomentavo:

shiny said...

tai tipo kazkas panasaus i manu koshe, tik ne manu? idomu butu paragaut (:

beje, man atrodo romenai negalejo valgyt kukuruzu miltu koshes, nes kukuruzai atejo i europa is amerikos 15-16 amziui (:

Namų Darkytoja said...

Ačiū tau, tikrai atmintis apgavo, itr net nepastebėjau, kad nesąmonę parašiau :)

Taigi, pasitikrinau žinias - tikrai gi, romėnai valgė košę iš grūstų sorų arba sorgų grūdų, kuri vadinosi Pulmentum, ir tik 1494 venecijiečiai gavo dovanų kukurūzų sėklų iš keliautojų, grįžusių iš neseniai atrastos Amerikos, ir ėmė juos auginti. Dėl lengvo auginimo ir gausaus derliaus jie greit paplito ir pakeitė tas anksčiau naudotas kruopas, ir Pulmentum virto Polenta :)

Sparnuotis said...

Labai gražiai ir išsamiai aprašyta. Dėkui, už tokią apžvalgą, su malonumu perskaičiau.

Lileta said...

Pasigaminau ! Super !
:)

Post a Comment

Rėžk drąsiai!

Blog Widget by LinkWithin
Search Engine Submission - AddMe