pomidorų ir sūrio keksiukai

Užsikabliavau ant pomidorų, tiesiai šviesiai pasakius :) Nors jų ir taip visada būna šaldytuve, panaudojimas dažniausiai tradicinis - salotos arba garnyras, kartais kokia pomidorų sriubytė. O kai pradėjau sukti galvą ir traukti receptus pomidorų savaitei, pamačiau, kiek visko dar galima nuveikti su šia daržove.
Taigi ir dar vienai vakarienei sumaniau dar ką nors pagaminti su pomidorais. Rinkausi iš dviejų receptų - pomidorų pyrago ir pomidorinių keksiukų. Vyras tai labai siūlė išbandyti tomato-vodka soup :) Kas nugalėjo, jau matot iš įrašo pavadinimo :) Receptas padarkytas vėlgi vyro pageidavimu - pridėjau dešrelių, nes jam norėjosi mėsos bent jau kvapo :)

Sunaudojau:
  • 3 su puse puodelius miltų (originale - 2 su puse, man tiek neužteko)
  • 2 šaukštus cukraus
  • kelis lapelius baziliko
  • šaukštą druskos
  • pusę šaukštelio sodos
  • šaukštelį kepimo miltelių
  • 3 pomidorus
  • pusę puodelio pieno
  • 2 kiaušinius
  • apie 100 g sviesto
  • 2 šaukštus pomidorų tyrės (galima naudoti ir pomidorų padažą ar kečupą)
  • pusę stiklainėlio marinuotų svogūnėlių (recepte - pusė susmulkinto svogūno, tiesiog nėjau į parduotuvę vien dėl jo, pradžioj planavau pakeisti svogūnų granulėm, po to radau šaldytuve marinuotų)
  • puodelį tarkuoto sūrio, naudojau Goudos, originale - čederis. Kitą kartą dėsiu daugiau.
  • kelias dešreles - čia mano duoklė vyro prašymui, be jų receptas išlieka vegetariškas
Procesas tik iš trijų žingsnių, bet užtrunka ilgiau, nei atrodo :)
Viename dubenyje sumaišiau miltus, cukrų, druską, sodą, kepimo miltelius, kapotus bazilikus, dar nuo savęs pridėjau grūstų juodų pipirų, krapų ir paprikos miltelių.
Antrame dubenyje vyko šlapesni dalykai. Ten su pienu ir lydytu sviestu išplakiau kiaušinius, įdėjau pomidorų pastos, sudėjau svogūnėlius ir nuluptus papjaustytus pomidorus. Pastarųjų labai nesmulkinau, norėjau, kad jaustųsi gabalėliai.
O tuomet viską sumakalavau kartu, ir pačiam gale į tą rausvą tešlą įmaišiau tarkuotą sūrį. Čia nuotraukoje dar per skysta tešla, dėjau po to dar vieną puodelį miltų.
Tešla pildyti reikia apie 3/4 keksiukų formelės tūrio, aš kaip visada nesusilaikiau, bet gavosi vistiek gerai - iškilo gražiai, bet ne per daug. Į tuos keksiukus, kurie buvo skirti vyrui, įgrūdau po gabalėlį dešrelės :) Tačiau ir maniškiai, bemėsiai, gavosi puikūs.
Pabarsčiau smulkiau tarkuotu sūriu ir kepiau 180 laipsnių orkaitėje. Vegetariškus - 20 min, su dešrele - 30 min.
Skanūs buvo tiek šilti, tiek atvėsę, tiek pašildyti. Tik daugokai gavosi - viso 18 vnt., o su tokia sudėtim jie gana sotūs, aš asmeniškai daugiau dviejų vienu valgymu nevaliojau įveikti :) Teko dalintis :)

2 po to ėmė ir dar prikomentavo:

Vilmantė Apytiksliai said...

ar trapūs? ar galima būtų į kelionę vežtis?

Namų Darkytoja said...

Ne, jie minkštučiukai, na kaip kokie saldūs keksiukai. Manau, kokioje dėžutėje drąsiai į kelionę galima vežtis :)

Post a Comment

Rėžk drąsiai!

Blog Widget by LinkWithin
Search Engine Submission - AddMe